Balsavimą lydėjo skandalai ir pranešimai apie spaudimą rinkėjams ir kitus pažeidimus.
Suskaičiavus balsalapius kiek daugiau nei 15 proc. visų balsavimo centrų, aiškėja, jog kone 71 proc. rinkėjų pritaria reformoms, savo tinklapyje pranešė rinkimų komisija, rašo agentūra AP.
Pirmieji Rusijos balsavimo rezultatai rodo, kad dauguma piliečių pritaria reformoms
Rusijoje trečiadienį į pabaigą einančio visuotinio balsavimo pirmieji rezultatai rodo, kad gyventojai tvirtai pritaria konstitucijos pataisoms, galinčioms suteikti prezidentui Vladimirui Putinui galimybę dar daugelį metų išlaikyti valdžią savo rankose.
Šiuo metu skelbiami šešias dienas trukusio referendumo rezultatai retai apgyvendintuose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur balsavimo centrai jau yra užsidarę. Tankiau apgyvendintuose teritorijose, įskaitant Maskvą, rinkėjai vis dar atiduoda savo balsus.
Pasak komisijos, rinkėjų aktyvumas visoje šalyje siekia beveik 63 procentus.
Rusai praėjusią savaitę pradėjo balsuoti dėl V. Putino pasiūlytos virtinės konstitucijos pataisų, įskaitant ankstesnių prezidento kadencijų „anuliavimą“, kuris leistų jam dar dukart balotiruotis, kai 2024 metais baigsis jo dabartinė šešerių metų kadencija.
Kiti pakete siūlomi pakeitimai sustiprintų prezidento ir parlamento įgaliojimus, įtvirtintų pagrindiniame šalies įstatyme tradicines vertybes ir faktiškai uždraustų tos pačios lyties asmenų santuokas bei garantuotų piliečiams geresnius atlyginimus ir pensijas.
Abeji parlamento rūmai jau patvirtino konstitucijos pataisas, bet V. Putinas pabrėžė, kad jos įsigalios tik tokiu atveju, jei joms pritars dauguma rinkėjų.
Iš pradžių balsavimą ketinta surengti balandžio 22-ąją, tačiau jį teko atidėti dėl koronaviruso protrūkio. Nauja data buvo paskirta V. Putinui pareiškus, kad epidemija jau pasiekė savo piką, netrukus pareigūnai ėmė skelbti apie mažėjančius naujų užsikrėtimo atvejų skaičius.
Kremliaus kritikai savo ruožtu smerkia šį balsavimą kaip farsą ir kaltina vyriausybę rizikuojant piliečių gyvybėmis, Rusijoje tebesitęsiant koronaviruso protrūkiui.
Kijevas smerkia EP narių vizitą Kryme per balsavimą dėl Rusijos konstitucijos pataisų
Kijevas trečiadienį pareiškė protestą dėl europarlamentarų, įskaitant Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narį bei asociacijos „Prancūzijos ir Rusijos dialogas“ vadovą Thierry Mariani, taip pat atskirų Vokietijos, Švedijos ir Bulgarijos piliečių vizito į Rusijos aneksuotą Krymą.
„Šis vizitas vykdomas pažeidžiant Ukrainos įstatymus dėl patekimo į laikinai okupuotą teritoriją ir neturi oficialaus statuso“, – komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Kijevo teigimu, vykstančio balsavimo dėl Rusijos konstitucijos pataisų Krymo ir Sevastopolio teritorijose rezultatai teisiniu požiūriu yra niekiniai, todėl jų nepripažins nei Ukraina, nei tarptautinė bendruomenė.
URM perspėjo, kad už balsavimo organizavimą ir vykdymą atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn pagal Ukrainos įstatymus.
„Ukraina ragina tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą valstybei agresorei, be kita ko, įvedant asmenines sankcijas neteisėto balsavimo organizatoriams laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos teritorijoje ir Sevastopolio mieste“, – rašoma ministerijos pareiškime.
