Kiniją užgriuvo kritikos lavina, pirmiausia iš Vakarų valstybių, dėl antradienį jos priimto naujo įstatymo, numatančio bausmes už keturių rūšių nusikaltimus, keliančius pavojų nacionaliniam saugumui: ardomąją veiklą, raginimus atsiskirti, terorizmą ir susimokymą su užsienio jėgomis.
Nerimas dėl šio įstatymo dar sustiprėjo, kai įtakinga Honkongo advokatų asociacija paskelbė naują teisinę analizę, kurioje įspėjama, kad šis teisės aktas, kurio tekstas iki antradienio buvo slepiamas, pakerta miesto teismų sistemos nepriklausomumą ir suvaržo laisves.
Jungtinė Karalystė pareiškė, kad įstatymas pažeidžia „vienos šalies, dviejų sistemų“ valdymo modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos. Pagal šį modelį Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės ir dalinė autonomija, įskaitant teisėkūros ir teisimų nepriklausomybę bei žodžio laisvę.
Reaguodama Jungtinė Karalystė paskelbė planuojanti leisti milijonams honkongiečių, turinčių Britanijos užjūrio piliečio statusą, su šeimomis persikelti gyventi į Jungtinę Karalystę ir ilgainiui prašyti suteikti pilietybę.
„Laikysimės jiems duoto pažado“, – parlamente sakė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
Šis žingsnis smarkiai suerzino Pekiną. Jis sako, kad Jungtinė Karalystė prieš Honkongo perdavimą 1997 metais pažadėjo nesuteikti honkongiečiams visų pilietybės teisių.
„Jeigu Jungtinė Karalystė imsis vienašališkai keisti taikomą praktiką, ji pažeis savo pačios poziciją ir įsipareigojimus, taip pat tarptautinę teisę ir pagrindines tarptautinius santykius reglamentuojančias normas“, – rašoma ketvirtadienį Kinijos ambasados Londone išplatintame pareiškime.
„Griežtai su tuo nesutinkame ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių“, – priduriama jame.
