Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley ir gynybos sekretorius Markas Esperis kalbėjo viename Kongreso komitete, Donaldo Trumpo administracijai patiriant spaudimą paaiškinti žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad prezidentas buvo informuotas apie tokią žvalgybinę informaciją, bet niekaip į ją nereagavo.
M. Milley sakė, kad ši žvalgybinė informacija „nebuvo patvirtinta“.
„Mes tai išsiaiškinsime. Mes išsiaiškinsime, ar tai iš tikrųjų tiesa. O jei tai tiesa, mes imsimės veiksmų“, – kalbėjo jis, konkrečiai nenurodydamas, kokių veiksmų galėtų būti imtasi.
Vašingtonas jau daug metų žino, kad Rusija remia Afganistano sukilėlius, taip pat ir ginklais, nurodė M. Milley.
Tačiau kalbant apie rusus JAV neturi „konkrečių patvirtinančių įrodymų, žvalgybinės informacijos, kad parodytų vadovavimą“.
„Tai didelis skirtumas“, – pridūrė jis.
„Nė viena gynybos žvalgybos agentūra negalėjo patvirtinti tos ataskaitos“, – pritarė M. Esperis.
Vis dėlto jis pridūrė: „Vadai visus pranešimus vertina rimtai, nepriklausomai nuo patikimumo ar pasitikėjimo laipsnio.“
Laikraštis „The New York Times“, o vėliau ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės apie minimą žvalgybinę informaciją pranešė praėjusį mėnesį.
Baltieji rūmai yra sakę, kad D. Trumpui nebuvo pranešta apie šią informaciją, nes ji buvo nepatikrinta.
Tačiau „The New York Times“ remdamasis keliais pareigūnais teigė, kad ši žvalgybinė informacija vasario mėnesį buvo įtraukta į rašytinę dienos suvestinę prezidentui.
Laikraštis rašė, kad JAV žvalgybos pareigūnai ir specialiosios pajėgos Afganistane dar sausio mėnesį pradėjo reikšti nerimą ir kad Nacionalinio saugumo taryba kovo pabaigoje surengė tarpžinybinį susitikimą galimam atsakui aptarti, bet Baltieji rūmai nedavė leidimo jokiems veiksmams.
Rusija ir Talibanas tokius įtarimus neigia.
Skandalas kilo D. Trumpui bandant išvesti amerikiečių karius iš konflikto draskomo Afganistano ir taip užbaigti ilgiausią Amerikos karą. JAV karių išvedimas yra tarp pagrindinių Talibano reikalavimų.
