Turkija anksčiau šiemet ėmė aktyviau remti Tripolyje įsikūrusią Nacionalinės santarvės vyriausybę (NSV), Kh. Haftarui 2019 metų balandį pradėjus puolimą prieš Libijos sostinę.
Libija yra panirusi į chaosą po 2011 metų sukilimo, kai buvo nuverstas ir vėliau nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi. Dabar dėl šalies kontrolės grumiasi kelios politinės ir sukarintos organizacijos.
Kh. Haftarą remia Rusija, taip pat Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai – šalys, kurių santykiai su Turkija yra įtempti.
„Labai svarbu, kad bet kokia pagalba ir parama pučistui Kh. Haftarui, neleidžianti užtikrinti taikos, ramybės, saugumo ir teritorinio vientisumo Libijoje, nedelsiant būtų nutraukta“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.
Tokį komentarą jis išsakė po susitikimo su Libijos ir Maltos vidaus reikalų ministrais Gynybos ministerijoje Ankaroje.
Pasak NSV vidaus reikalų ministro Fathi Bashagos, kurio žodžius išvertė turkų Gynybos ministerija, Kh. Haftaro rėmėjai turėtų „liautis palaikyti nerealistišką ir neteisingą projektą“.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų teikti pirmenybę suvienytos Libijos išsaugojimui“, – pareiškė Maltos vidaus reikalų ministras Byronas Camilleri, susitikęs su H. Akaru ir F. Bashaga.
Su Ankara karinius ir jūrų susitarimus pasirašiusi NSV, pasinaudodama Turkijos karine parama, įskaitant dronus, atkūrė savo kontrolę Libijos šiaurės vakaruose.
Egipto parlamentas suteikė leidimą dislokuoti pajėgų Libijoje
Egipto parlamentas suteikė leidimą pasiųsti karių už valstybės ribų, prezidentui pagrasinus imtis karinių veiksmų prieš Turkijos remiamas pajėgas Libijoje.
Šis žingsnis gali įtraukti Egiptą ir Turkiją – artimas JAV sąjungininkes, Libiją krečiančiame konflikte palaikančias priešingas stovyklas – į tiesioginę konfrontaciją.
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi pareiškė, kad strategiškai svarbus Libijos pajūrio miestas Sirtas yra „raudona linija“ ir perspėjo, kad bet kokia ataka prieš jį paskatintų Kairą surengti karinę intervenciją, siekiant apsaugoti vakarinę sieną su naftos išteklių turtinga valstybes.
Egipto Atstovų Rūmai, kuriuose dominuoja prezidento šalininkai, po pirmadienį vykusio uždaro posėdžio patvirtino planus pasiųsti karių, siekiant „apginti Egipto nacionalinį saugumą“.
Kairas remia Libijos rytinę dalį kontroliuojantį parlamentą, posėdžiaujantį Tobruko uostamiestyje, ir jį palaikančio maršalo Khalifos Haftaro pajėgas. Tuo metu Turkija remia Jungtinių Tautų pripažįstamą Nacionalinės santarvės vyriausybę (NSV), kontroliuojančią sostinę Tripolį.
Libija yra panirusi į chaosą po 2011 metų sukilimo, kai buvo nuverstas ir vėliau nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
Kh. Haftaras 2019 metų balandį pradėjo puolimą prieš Libijos sostinę, tačiau NSV pasinaudojo Turkijos karine pagalba, įskaitant dronus, kad susigrąžintų kontrolę Libijos šiaurės vakaruose.
