Ryšiai tarp NATO sąjungininkų Ankaros ir Atėnų pastaraisiais mėnesiais buvo ne patys geriausi, o įtampą dar labiau didino sprendimas panaikinti Švč. Išminties soboro turėtą muziejaus statusą, taip pat ginčai dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytinėje dalyje.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį kartu su tūkstančiai maldininkų dalyvavo musulmonų pamaldose į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame statinyje, kurį anksčiau šį mėnesį buvo nuspręsta vėl padaryti mečete.
Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis penktadienį pareiškė, kad įvykiai Stambule yra „ne galios, o silpnumo įrodymas“.
Reakcija į leidimą Švč. Išminties sobore musulmonams vėl rengti pamaldas „dar kartą atskleidė Graikijos priešiškumą islamui ir Turkijai“, sakė turkų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Hami Aksoy.
H. Aksoy griežtai pasmerkė incidentą Graikijos šiauriniame Salonikų mieste, kai protestuotojai sudegino Turkijos vėliavą, ir apkaltino Atėnų vyriausybę bei parlamentą „provokuojant visuomenę priešiškais pareiškimais“.
„Išlepintas Europos vaikas, negalintis sutikti su nusilenkimais [meldžiantis] Hagia Sophia, ir vėl kliedi“, – sakoma sakoma H. Aksoy pareiškime.
Istorinėje Stambulo dalyje esantis soboras buvo pastatytas VI amžiuje kaip krikščioniškos Bizantijos imperijos pagrindinė katedra, bet vėliau buvo paverstas mečete, Osmanų imperijai 1453 metais užkariavus Konstantinopolį.
Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Kemalis Ataturkas 1934 metais nurodė paversti Hagia Sophia muziejumi.
Tačiau liepos 10-ąją Turkijos aukščiausioji administracinio teismo institucija paskelbė, kad soboro statusas nekilnojamojo turto registre turi būti įvardytas mečete. Šis žingsnis suteikė galimybę Ankarai dar kartą pakeisti statinio statusą.
Turkijos ir Graikijos ryšius taip pat neretai temdo migracijos klausimai, ypač kai anksčiau šiais metais Ankara paskelbė netrukdysianti pabėgėliams mėginti pasiekti Europos Sąjungos.
