„Kaip geriausiai susitvarkyti su migracija, ES ir jos valstybėms narėms yra aktualus klausimas“, – perspėjo Leo Brincatas iš tyrimą inicijavusių Europos Audito Rūmų.
Kasmet, pradedant nuo 2008 metų, maždaug pusei milijono užsienio piliečių, kurių prašymai suteikti prieglobstį ar leidimą gyventi šalyje atmetami, liepiama palikti 27 narių bloką.
Tačiau taip pasielgia tik 38 proc. prieglobsčio prašytojų, o likusieji lieka teisinėje nežinioje – taigi, Briuselis vis labiau spaudžiamas parengti planą dėl veiksmingesnio migracijos ir prieglobsčio suteikimo politikos koordinavimo.
Europos Komisija rugsėjį turėtų pateikti savo naujausią planą, ilgą laiką strigusį dėl valstybių narių nesutarimų, kaip reikėtų dalintis atsakomybe už atvykėlius.
Tačiau atlikto audito autoriai taip pat atkreipia dėmesį į sunkumus santykiuose su blokui nepriklausančiomis šalimis, kurių daugelis nelinkusios padėti ES narėms repatrijuoti migrantus.
Kitąmet Audito Rūmai pateiks ataskaitą apie tai, ar Briuselis gauna naudos iš 64 mln. eurų, išleidžiamų 60 projektų, „susijusių su nelegalių migrantų readmisija ir reintegracija“.
Daugiausia dėmesio dokumente bus skiriama ryšiams su šalimis, išskyrus Siriją, iš kurių atvyksta daugiausia nelegalių imigrantų: Afganistanu, Maroku, Pakistanu, Iraku, Alžyru, Nigerija, Tunisu, Indija, Bangladešu ir Gvinėja.
