Libano sostinės Beiruto gyventojai trečiadienį pabudo šoko būsenos, jeigu jiems išvis pavyko užmigti.
Sprogimai kilo Beiruto uoste esančiame sandėlyje, kuriame buvo laikomas didžiulis sprogstamųjų medžiagų kiekis. Pirminis sprogimas buvo mažas, manoma, kad po jo kilo gaisras.
O po antrojo sprogimo į dangų pakilo grybo formos dūmų debesis. Jį lydėjo smūginė banga, kuri suniokojo daugybę pastatų ir sužeidė tūkstančius vietos gyventojų.
Miesto ligoninės nebegali susitvarkyti su sužeistų ir žuvusių žmonių antplūdžiu.
Libano Raudonojo Kryžiaus vadovas George’as Kettaneh tvirtino, kad jo vadovaujamos organizacijos darbuotojai kartu su gelbėjimo tarnybomis trečiadienį praleido suniokotose ir apleistose gatvėse ieškodami žmonių, kurie galėjo būti įkalinti nuolaužose.
Sužeistųjų skaičius siekia mažiausiai 4 tūkst. Socialiniuose tinkluose šeimos prašo dingusius artimuosius atsiliepti – tokių yra mažiausiai šimtas.
Griuvėsiuose ir uosto vandenyje rytą buvo matyti lavonai. Valdžios atstovai nuogąstauja, kad aukų gali būti kur kas daugiau.
Lietuvos Respublikos ambasada Egipte „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad Beirute gyvena keli lietuviai, tačiau nėra informacijos, kad sprogimo metu jie būtų nukentėję.
Šluostėsi kraują ir ašaras
Tekant saulei žmonės išvydo tikrąjį tragedijos vaizdą. Beiruto uostas atrodė lyg po apokaliptinio scenarijaus. Sprogimo vietoje susiformavo krateris, kurį užliejo jūros vanduo.
Tebestovėjo tik viena sandėlio, kuriame įvyko incidentas, siena. Netoli esantys Rytų Beiruto gyvenamieji rajonai suniokoti. Iš istorinių arkinių fasadų liko tik skaldos ir armatūros krūvos.
„Kelioms sekundėms buvau praradęs klausą. Žinojau, kad nutiko kažkas blogo, ir staiga pradėjo žemyn kristi pastatų stiklų duženos“, – BBC tvirtino Hadi Nasrallah.
Skaičiuodami nuostolius žmonės šluostėsi žaizdas ir ašaras, tačiau tokiose situacijose neviltį visada lydi daugybė klausimų ir pyktis.
Visi įrodymai liudija, kad tai – nelaimingas atsitikimas. Libano vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi pareiškė, kad sprogo kaip trąšos naudojama medžiaga – amonio nitratas.
Sprogusiame pastate dar nuo 2014 m. buvo laikoma 2,75 tūkst. tonų konfiskuoto pavojingo sprogiojo chemikalo, nors uosto valdžia nuolat reiškė susirūpinimą, kad gali kilti pavojus.
„Prižadu, kad visi už nelaimę atsakingi žmonės sumokės“, – tvirtino Libano premjeras Hassanas Diabas.
Prašo pasaulio pagalbos
Tikėtina, kad šis sprogimas tik dar labiau padidins krizę šalyje, kurios ekonomika ir taip stovi ant bedugnės krašto.
Šalyje nuolat vyksta protestai prieš korumpuotą ir nekompetentingą valdžią. Žmonės kaltina valdančiuosius nesugebėjimu susidoroti su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo.
Protestai Libane kilo pernai spalį ir dar nėra nurimę. Žmones į gatves išeiti paskatino valdžios planai apmokestinti susirašinėjimų programėlę „WhatsApp“.
Valdantieji tokių planų atsisakė, tačiau žmonės tebereikalauja, kad šalyje pasikeistų visa valdančioji klasė, kuri rūpinasi tik savimi.
Libano valstybės skolos santykis su BVP yra vienas didžiausių pasaulyje, o valdžiai sunkiai sekasi žmonėms garantuoti svarbiausias paslaugas – elektrą, vandenį, švietimą ir sveikatos apsaugą.
Daugeliui tenka mokėti papildomai už šias paslaugas, bet didelė gyventojų dalis to neišgali.
H.Diabas televizijos eteryje po sprogimo prašė pasaulio pagalbos tvirtindamas, kad esame milžiniško masto katastrofos liudininkai.
Sprogimo suniokotas uostas buvo svarbiausias Libano prekybos taškas. Per šią vietą atgabenti produktai pasiekia visus 6 mln. šalies gyventojų.
Aišku viena: su ekonomine, politine ir sveikatos krize susiduriantis Libanas nepajėgus susitvarkyti dar ir su šia katastrofa.
Beiruto gubernatorius Marwanas Abboudas tvirtino, kad šimtai žmonių liko benamiai, o atsitiesti po šios nelaimės miestui prireiks 5 mlrd. JAV dolerių (4,2 mlrd. eurų). Tačiau ši suma gali būti kur kas didesnė.
Šaliai pagalbą pasiūlė Jungtinės Valstijos, daug Europos Sąjungos valstybių, Kataras, Iranas ir net didžiausias Libano priešininkas – Izraelis.
„Mes esame prakeikti“
Nėra aišku, kas tiksliai galėjo sukelti sprogimu pasibaigusį gaisrą. Vietos spaudoje sklando informacija, kad liepsnos pastate, kuriame buvo laikomas amonio nitratas, galėjo kilti atliekant suvirinimo darbus.
Žinoma, neapsieita ir be kitokių teorijų. Net JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „atrodo, jog Libano uoste įvyko siaubinga ataka“. Bet tokia įvykių versija nėra svarstoma.
Sprogimo galia prilygo 3,3 balo žemės drebėjimui. Incidento metu kilusi niokojanti banga buvo jaučiama net už 80 kilometrų, o garsas buvo girdimas už 250 kilometrų esančiame Kipre.
„Mes esame prakeikti, – britų laikraščiui „The Guardian“ teigė kraują besivalantis vyras. – Net jeigu tai ir buvo sprogimas, mes to sau leisti negalime.“
Kitas šukes nuo durų šluojantis vyras tvirtino, kad Libano istorijoje nėra buvę tokio incidento, o jo neįtikino valdžios pareiškimai.
„Tai atrodo lyg termobranduolinis sprogimas. Ar valdžia apie tai kalbės atvirai? Nemanau“, – kalbėjo Beiruto gyventojas.
Žudikai laukia nuosprendžio
Pastarąjį kartą panašus sprogimas Beirute įvyko 2005 metų vasarį, kai automobilyje padėta bomba pražudė premjerą Rafiką Hariri.
Praėjus 15 metų šį penktadienį Hagos teismas turi skelbti nuosprendį premjero žudikų byloje.
Žmonės baiminosi, kad šis incidentas gali būti susijęs su byla.
„Niekas šioje šalyje nevyksta be pasekmių. Galbūt šiuo sprogimu visiems buvo pasiųsta žinia – atsitraukite“, – nuolaužas valydamas svarstė Sobhi Shattaras.
Naivu tikėtis pokyčių
Tarp sprogimo bangos suniokotų pastatų buvo ir ne viena Beiruto ligoninė. Dalis pacientų sužaloti skraidančių stiklo šukių ar krintančių lubų konstrukcijų.
„Kiekvienas ligoninės aukštas yra suniokotas. Tokių vaizdų nemačiau net karo metu“, – tvirtino Šv.Jurgio ligoninės Vaikų hematologijos ir onkologijos skyriaus vadovas dr. Peteris Nounas.
Į ligoninę ir toliau plūdo sužaloti žmonės. Viduje jiems suteikti pagalbos nebuvo įmanoma, tad viskas buvo daroma tiesiog gatvėje.
Vėliau sužeisti žmonės ir ligoninėse gulėję pacientai buvo išvežti į kitas ligonines.
Tačiau Beirutas ir toliau skendi tamsoje. Sprogimas sutrikdė elektros tiekimą mieste, kuris ir anksčiau susidūrė su šia problema. Naivu tikėtis, kad visos Libano problemos netrukus bus išspręstos, o šalis net ir su kitų valstybių pagalba atsities po sprogimo bangos.
„Nesvarbu, apie ką kalbame: ekonomiką, saugumo užtikrinimą, uosto veiklą ar korupciją – jokios problemos nebuvo bandoma rimtai išspręsti. Mes gyvename pasmerktoje šalyje“, – „The New York Times“ tvirtino Libano krikščionių demokratų partijos „Kataeb“ parlamentaras Elias Hankachas.
