„Sukanka 12 metų nuo to laiko, kai mūsų šalis naujausioje istorijoje patyrė sunkiausias dienas. Rusijos ir Gruzijos karas 2008 metais pareikalavo šimtų mūsų piliečių gyvybių, įskaitant taikius gyventojus, paliko žaizdų ir sunkių padarinių“, – parašė G. Gacharija socialiniame tinkle „Facebook“.
Gruzija daugiau niekada nekartos praeities klaidų, nes žino, kad alternatyvos taikai nėra, ir tik bendras darbas, ekonomikos vystymas yra šalies suvienijimo pagrindas, pabrėžė ministras pirmininkas.
„Būtent todėl mūsų vadovybės pasirinkimas yra racionali ir nuosekli politika, kuri būtinai atves mus prie galutinio tikslo – visiškos deokupacijos ir taikaus sugyvenimo vienoje demokratiškoje, europietiškoje valstybėje“, – pareiškė G. Gacharija.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Gruzijos teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12-osios imtinai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Gruzijos teritorijos.
JAV ir septynios Europos valstybės – Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Airija – anksčiau šią savaitę paragino Maskvą išvesti savo pajėgas iš Abchazijos ir Pietų Osetijos bei leisti vykdyti medicininę evakuaciją ir pristatyti ten pagalbą, ypač siaučiant koronaviruso pandemijai.
Po trečiadienį vykusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo Miroslavo Jenčos uždaro instruktažo JT Saugumo Tarybai šios Vakarų šalys pareiškė, kad Rusijos pajėgų buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei sprendimas pripažinti „vadinamąją šių regionų nepriklausomybę“ pažeidžia Sakartvelo teritorinį vientisumą ir kenkia jo suverenite
