Oficialūs pirminiai Baltarusijos rinkimų rezultatai: A. Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų L. Linkevičius apgailestauja dėl rinkimų baigties

Komisija pridūrė, kad autoritarinio prezidento pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.

Trys kiti kandidatai gavo mažiau kaip po 2 proc. balsų, sakė komisijos pirmininkė Lidija Jermošina.

A. Lukašenkos oponentai sako, kad rinkimų rezultatai yra suklastoti.

Praeitą naktį Minske ir kituose Baltarusijos miestuose vyko demonstrantų susirėmimai su milicija, per kuriuos pareigūnai naudojo kurtinamąsias granatas ir vandens patrankas. Opozicijos šalininkai išėjo į gatves, kai balsavusių rinkėjų apklausa parodė, jog A. Lukašenka triuškinamai laimi rinkimus.

Daugelis tikėjosi, kad 37 metų S. Tichanovskaja – anglų kalbos mokytojos išsilavinimą turinti politikos naujokė, per rinkimų kampaniją netikėtai įgijusi didelį palaikymą ir sugebėdavusi į savo mitingus pritraukti dešimtis tūkstančių žmonių, per balsavimą pasirodys daug geriau.

Oficialiais duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimuose dalyvavo 84,23 proc. gyventojų.

Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka šaliai vadovauja nuo 1994 m.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį padarė pirmą pareiškimą po to, kai buvo paskelbti preliminarūs sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai.

„Politika turi būti viena – žmonės“, – lankydamasis valstybinėje biotechnologijų įmonėje sakė A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

A. Lukašenka vėliau pirmadienį pareiškė, kad opozicijos protestuotojai yra „avys“, kontroliuojamos iš tokių šalių kaip Rusija, Ukraina, Lenkija, Čekija ir Jungtinė Karalystė.

Pasak prezidento, šalies tarnybos stebėjo dalyvavusius praeitą naktį vykusius protestus.

„Užfiksavome skambučių iš užsienio. Buvo skambučių iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, – kalbėjo A. Lukašenka. – Pagal vieną iš pokalbių matome lėlininkus. Viena iš šių lėlininkų linijų – Čekija. Šiandiej jau iš Čekijos vadovauja mūsų jungtiniu štabu, kur, atleiskit man, sėdi tos avys, nieko nesuprantančios, ko iš jų norima.“

Autoritarinis lyderis pažadėjo neleisiantis „sudraskyti“ šalies.

A. Lukašenka atmetė savo pagrindinės varžovės S.Tichanovskajos anksčiau pirmadienį išsakytą pareiškimą, kad ji laiko save rinkimų nugalėtoja ir kad valdžia turėtų būti perduota opozicijai.

„Tai reiškia, kad Lukašenka, esantis valdžios vertikalės viršuje, vadovaujantis valstybėje, [surinkęs] 80 proc. balsų, savanoriškai turi atiduoti jiems valdžią“, – ironizavo jis.

„Šios komandos eina iš ten [užsienio]“, – pridūrė jis.

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo sąžiningi, o pilietinė visuomenė parodė, jog yra subrendusi permainoms.

„Sunku vadinti rinkimus vadinti skaidriais, demokratiškais ir laisvais, tenka dėl to apgailestauti“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

L. Linkevičiaus teigimu, reaguodama į įvykius Baltarusijoje Lietuva skirs dar daugiau dėmesio žmogaus teisių klausimams ir stiprins bendradarbiavimą su opozicija.

„ES buvo įspėjusi, kad smurtas prieš taikius demonstrantus ir žurnalistus yra netoleruotinas, ir Baltarusija turi ieškoti būdų, kaip kalbėti su pilietine visuomene. Deja, to nepamatėme“, – kalbėjo ministras.

„Ateityje turėsime skirti dar daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir laisvėms Baltarusijoje ir dar intensyviau bendradarbiauti ir su opozicija. Matosi, kad pilietinė visuomenė yra subrendusi permainoms ir to nepamatyti negalima, reikia gerbti žmonų nuomonę“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Ministro teigimu, į Baltarusijos valdžios veiksmus bus reaguojama surinkus informaciją apie galimas represijas.

„Reikia surinkti daugiau informacijos. Virš tūkstančio sulaikytų žmonių yra įspūdingas rodiklis ir jie turi būti nedelsiant paleisti. Jei Baltarusija vėl grįš prie politinių kalinių temos, be abejo, vėl bus diskutuojama apie sankcijas“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos suverenitetas yra Lietuvos nacionalinis interesas, ir dvišaliuose santykiuose bei tarptautinėje arenoje bus siekiama padėti jį išsaugoti.

„Baltarusijos suverenitetas ir nepriklausomybė yra ir mūsų nacionalinis interesas. Darysime viską, kas įmanoma ir tarptautinėje ir arenoje ir dvišaliuose santykiuose, kad jį išsaugotume“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Ministras taip pat pabrėžė, kad daug dėmesio ir toliau bus skiriama Astravo atominei elektrinei – pasak L. Linkevičiaus, prasidėjus elektros gamybai Lietuva nutrauks energijos importą iš Baltarusijos ir intensyviai kels saugumo klausimus visose tarptautinėse organizacijose.

Baltarusijos valdžia skelbia, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka šalies vadovo rinkimuose surinko 80 proc. balsų. Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.

Po prezidento rinkimų Baltarusijos miestuose kilo protestuotojų susirėmimai su milicija.

Lenkija pirmadienį paragino surengti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje, kai po ginčijamų prezidento rinkimų Minske ir kituose miestuose įsiplieskė opozicijos šalininkų ir saugumo pajėgų susirėmimų.

„Valdžia panaudojo jėgą prieš savo piliečius, reikalaujančius pokyčių šalyje“, – sakoma premjero Mateuszo Morawieckio pranešime.

„Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl premjeras Mateuszas Morawieckis laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Baltarusijoje“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame Lenkijos vyriausybės pranešime.

„Privalome solidariai palaikyti baltarusių laisvės siekį, – pridūrė vyriausybė. – Iš čia kyla Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva, kad šį klausimą svarstytų Europos Vadovų Taryba.“

Tuo metu „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas tviteryje sakė, kad mažai tikėtina, jog bus sušauktas toks susitikimas.

„Vargu, ar neeilinis Europos Vadovų Tarybos posėdis dėl Baltarusijos įvyks dabar, kai didelė dalis ES [pareigūnų] atostogauja. Greičiausiai situacija šioje šalyje bus aptariama per ES URM vadovų susitikimą Berlyne rugpjūčio 27–28 dienomis ir Europos Sąjungos Tarybą rugsėjo 24-ąją“, – teigė jis.

Remiantis ES susitikimų tvarkaraščiu, rugpjūčio 27–28 dienomis Vokietijoje planuojamas neformalus Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, o rugsėjo 24-ąją – eilinis Užsienio reikalų tarybos posėdis.

Vienas Europos pareigūnas sakė, kad šiuo metu vyksta konsultacijos dėl galimo pareiškimo apie „labai rimtus įvykius“ Baltarusijoje. Tačiau jis pridūrė, jog „labai sudėtinga“ patikrinti pranešimus iš Baltarusijos dėl ten taikomų oficialių suvaržymų ir lėto interneto ryšio.

Ch. Michelis tviteryje parašė, kad „smurtas prieš protestuotojus – ne išeitis“.

„Turi būti užtikrinamos žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, pagrindinės žmogaus teisės“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda sekmadienio vakarą kreipėsi į Baltarusijos valdžią, ragindami ją laikytis demokratijos standartų, gerbti žmogaus teises ir susilaikyti nuo jėgos naudojimo.

„Būdami Baltarusijos kaimynais, mes kviečiame Baltarusijos valdžią pilnai pripažinti ir laikytis pamatinių demokratinių standartų. Raginame susilaikyti nuo smurto ir kviečiame gerbti pagrindines laisves, žmogaus ir piliečio teises, įskaitant nacionalinių mažumų teises, bei žodžio laisvę“, – teigiama bendrame prezidentų pareiškime.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžia, kad dialogas yra geriausias būdas siekti socialinės pažangos, diskutuoti apie reformas ir politikos kryptis.

G. Nausėda ir A. Duda nurodo gerbiantys Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, tačiau taip pat besitikintys palankių sąlygų gilinti partnerystę su Baltarusija ir jos žmonėmis.

„Esame įsitikinę, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga atitinka Baltarusijos interesus. Norime, kad šiam bendradarbiavimui liktų atviras kelias“, – tvirtinta šalių vadovai.

Vokietija perspėja, kad gali būti atnaujintos ES sankcijos Baltarusijai

Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija pirmadienį pagrasino atnaujinti ES sankcijas Baltarusijos atžvilgiu dėl ginčijamų prezidento rinkimų, išprovokavusių gatvės protestus, per kuriuos buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių.

Kalbėdamas apie ES sankcijas Minskui, kurios anksčiau buvo panaikintos Baltarusijai paleidus į laisvę politinių kalinių, Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad blokas privalo persvarstyti, ar šis sprendimas gali toliau „galioti atsižvelgus į pastarųjų savaičių ir dienų“ įvykius.

Po susitikimo Berlyne su savo kolega iš Pietų Korėjos Kang Kyung-wha H. Maasas taip pat paragino Baltarusiją nedelsiant paleisti visus protestuotojus, kurie buvo sulaikyti per taikias demonstracijas.

Anksčiau pirmadienį Berlynas išreiškė „rimtų abejonių“ dėl sekmadienio rinkimų Baltarusijoje.

„Turime rimtų abejonių – mūsų požiūriu, pagrįstų abejonių – dėl to,.. kaip vyko šie rinkimai“, – per spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

„Nebuvo laikomasi minimalių demokratiškiems rinkimams keliamų standartų“, ir tai yra „nepriimtina“, sakė jis ir pridūrė, kad gauta „daugybė patikimų pranešimų apie sistemingai vykdytus rinkimų įstatymų pažeidimus“.

Berlynas taip pat pasmerkė „smurto panaudojimą prieš taikiai demonstruojančius žmones“ ir „daugybę suėmimų“.

„Politiniai šalies lyderiai privalo priimti savo piliečių valią“, – sakė S. Seibertas.