„Imsimės šuolio atgal“, – sakė prezidentas, turėdamas galvoje ginčijamą argumentą, kad Jungtinės Valstijos tebėra 2015 metų liepą pasirašytos daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos, oficialiai vadinamos Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA), dalyvės, nors D. Trumpas 2018 metų gegužę iš šios sutarties pasitraukė.
Prezidentas pridūrė, kad JAV tokių veiksmų imsis kitą savaitę.
Vašingtono penktadienio pralaimėjimas Saugumo Taryboje akcentavo jo izoliaciją Irano klausimu po JAV pasitraukimo iš JCPOA. Už JAV pasiūlytą rezoliuciją balsavo tik dvi iš 15 Tarybos narių.
Visos Vašingtono sąjungininkės Europoje balsuojant susilaikė, Rusija ir Kinija balsavo prieš rezoliuciją, o Teheranas šaipėsi iš D. Trumpo administracijos nesugebėjimo užsitikrinti daugiau kaip vieną palaikymo balsą. Rezoliuciją, be JAV, parėmė tik Dominikos Respublika.
D. Trumpas šeštadienį teigė, kad Iranas dabar yra „kitoks“ ir nebeturi lėšų terorizmui finansuoti.
„Iranas nori, kad labai smarkiai pralaimėčiau [lapkritį įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose]“, – pridūrė D. Trumpas.
Jungtinės Valstijos po balsavimo Saugumo Taryboje pagrasino kontroversiška „šuolio atgal“ schema pamėginti priversti JT grąžinti sankcijas Iranui, jeigu ginklų embargas nebūtų pratęstas.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pateikė argumentą, kad Jungtinės Valstijos tebėra JCPOA dalyvės, nes jos yra minimos 2015 metų JT rezoliucijoje, todėl Vašingtonas gali priversti grąžinti sankcijas, jeigu pripažins Iraną pažeidžiančiu branduolinio susitarimo sąlygas.
Ekspertai sako, kad „šuolis atgal“ gali nugramzdinti Saugumo Tarybą į vieną didžiausių diplomatinių krizių per šios institucijos istoriją.
Vašingtono sąjungininkės Europoje skeptiškai vertino JAV galimybes primesti sankcijas ir perspėjo, kad toks mėginimas gali delegitimizuoti Saugumo Tarybą.
Iranui taikomas nebranduolinės ginkluotės embargas turi baigtis spalio 18 dieną, kaip numatyta JT rezoliucijoje dėl JCPOA.
