Įtampa kyla dėl Turkijos žvalgymo darbų, kurie, Graikijos ir Kipro teigimu, pažeidžia jų suverenitetą. Be to, abi pusės regione dislokavo karo laivų, sukeldamos būgštavimų dėl netyčia galinčių prasiveržti konfliktų.
„Po mano diskusijų su Graikijos ir Turkijos lyderiais abi sąjungininkės sutiko pradėti technines derybas NATO, siekiant sukurti karinių konfliktų šalinimo mechanizmus, kad būtų sumažinta incidentų ir avarijų Viduržemio jūros rytuose rizika“, – pranešime sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Graikija ir Turkija yra vertinamos sąjungininkės, o NATO yra svarbi konsultacijų platforma visais klausimais, turinčiais įtakos mūsų bendrajam saugumui“, – pridūrė jis.
Kadangi derybos turėtų būti karinio techninio pobūdžio, per jas veikiausiai nebus rastas išsamus sprendimas dėl sudėtingo, ilgai trunkančio Graikijos ir Turkijos ginčo.
Tačiau stebėtojai tikisi, kad jos bent jau atvers kelią tolesniam dialogui.
Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino abi šalis sumažinti įtampą ir atverti diplomatinius kanalus krizei sušvelninti.
Susiję straipsniai
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę tono nešvelnino, pratęsęs dujų žvalgybos misiją ir pareiškęs, kad Ankaros neišgąsdins parama Graikijai iš tokių Europos karinių galių kaip Prancūzija.
Europos Sąjunga vis labiau susirūpinusi stebi, kaip eskaluojasi ginčas, o Vokietija vadovauja pastangoms priversti šalis sušvelninti retoriką ir per derybas išspręsti jų nesutarimus.
ES ne kartą ragino Turkiją nutraukti žvalgymo veiklą ir grasino Ankarai sankcijomis, jei ji atsisakys ginčą spręsti dialogo būdu.