Kūčių dieną Rafalo P. partnerei paskambino vaikino brolis ir ėmė guosti bei drąsinti, jog netekus artimo žmogaus negalima palūžti. Mergina ilgokai nesuprato apie ką Rafalo P. brolis kalba, vėliau pagalvojo, kad tai kažkoks pokštas ir pasakė, jog turi skubėti į darbą todėl perduoda telefoną Rafalui P.
Šio pokalbis su broliu pavirto į audringų nusistebėjimų, keiksmų, džiaugsmo šūksnius, o Rafalas P. suprato, jog giminės renkasi į jo laidotuves. Paaiškėjo, jog viena 200 tūkst. gyventojų turinčio Sosnoveco miesto ligoninė pranešė Rafalo P. tėvui, kad šis mirė.
Iš tikrųjų ligoninėje mirė prieš tris dienas į ją patekęs lygiai tokią pat pavardę ir vardą turintis bei tais pačiais metais gimęs benamis. Vyriškis su savimi neturėjo jokio dokumento, tačiau prieš numirdamas slaugytojai padiktavo savo duomenis.
Ligoninės sekretorė įėjo į pacientų duomenų bazę, ir pamačiusi, jog lygiai taip pat besivadinantis Rafalas P. reguliariai lankosi vienoje poliklinikoje, jo vardu išrašė mirties liudijimą. Sekretorė taip pat paskambino Rafalo P. tėvui, prašydama atvykti patvirtinti mirusiojo tapatybę.
Tėvas to nepadarė, bet užsakė laidotuvių namus ir informavo giminaičius apie netektį. Žinią, jog pranešimas apie mirtį buvo klaidingas, artimieji sutiko džiaugsmingai, tačiau paties Rafalo P. problemos tuo nesibaigė.
Paaiškėjo, jog oficiali informacija apie jo mirtį buvo išsiųsta į įvairias institucijas, o tai atšaukti gali tik teismas. Kad pastarasis tai padarytų, buvo privaloma surasti mirusio asmens giminaičius ir atvesdinti šiuos į lavoninę bei teismą, kur šie paliudytų, jog lavonas ir Rafalas P. yra skirtingi asmenys.
Benamio giminaičių paieška bei teisėsaugos institucijų formalumai dėl valdininkų procesų vilkinimo bei vasaros atostogų užsitęsė aštuonis mėnesius. Per tą laiką Rafalas P. negalėjo naudotis savo banko kortele, įsidarbinti, naudotis nemokamomis sveikatos apsaugos paslaugomis.
Nuėjus tvarkyti mokesčių į lenkišką „Sodros“ atitikmenį vyriškiui buvo pagrasinta iškviesti policiją, jis buvo išvadintas apsišaukėliu ir išprašytas iš pastato.
Helsinkio žmogaus teisių organizacijos pasamdyti teisininkai padavė į teismą Sosnoveco ligoninę, reikalaudami sumokėti Rafalui P. 100 tūkst. zlotų (12,4 tūkst. eurų) kompensaciją. Apeliacinis Katovicų teismas šią savaitę paskelbė galutinį nuosprendį – ligoninė privalo išmokėti Rafalui P. 25 tūkst. zlotų (5,6 tūkst. eurų).
Šį nuosprendį teismas motyvavo tuo, jog Rafalas P. patyrė didžiulį stresą ir pažeminimus, nes buvo kurį laiką pašalintas iš visuomenės.
Rafalas P. yra įsitikinęs, jog visą absurdišką situaciją ir jo vargus sukėlė ligoninės sekretorės nerūpestingumas. Ši esą privalėjo duomenų bazėje matyti, jog tokia pat pavarde ir vardu mieste yra registruoti du asmenys, o ne vienas, tačiau Kalėdų šventės išvakarėse tingėjo viską patikrinti.
