Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti turi susitikti akis į akį antrame Europos Sąjungos tarpininkaujamų derybų etape ir pabandyti išspręsti nesutarimus, likusius praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po etninio konflikto.
Savaitgalį abi šalys aptarė techninio pobūdžio derybų klausimus, o A. Vučičius ir A. Hoti Baltuosiuose rūmuose pasirašė pareiškimus, kuriais įsipareigojo imtis priemonių geresniems ekonominiams santykiams užmegzti.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šį pasiekimą pavadino didžiuliu proveržiu, bet pirmadienį A. Vučičius ir A. Hoti paskelbė bendrą pareiškimą, kuris skamba gerokai santūriau.
„Neseniai Vašingtone suderinti dokumentai, pagrįsti ankstesniais abiejų šalių prisiimtais su dialogu susijusiais įsipareigojimais, galėtų būti naudingi siekiant visapusiško, teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl santykių normalizavimo“, – sakoma pareiškime.
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po kruvino 1998–1999 metų konflikto, kuris baigėsi NATO pajėgoms pradėjus bombarduoti serbų karių pozicijas, Serbija vis dar atsisako pripažinti jos buvusios provincijos Kosovo 2008 metais paskelbtą nepriklausomybę.
Kosovas ir Serbija patiria augantį Vakarų spaudimą išspręsti savo nesutarimus, kurie laikomi pagrindine kliūtimi šalims siekti narystės ES.
Per karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia – Kosovo albanai, sudarantys etninę daugumą buvusioje Serbijos provincijoje.
Svarbus klausimas yra Kosovo diplomatinis pripažinimas – penkios iš 27 Europos Sąjungos valstybių nepripažino jo nepriklausomybės.
ES jau dešimtmetį tarpininkauja dviejų buvusių karo priešių santykių normalizavimui, tačiau iki šiol šalims nepavyko pasiekti pažangos. Virtinė 2013 metais sudarytų susitarimų iki šiol iki galo neįgyvendinti, o paskutinis derybų ratas nutrūko 2018 metais.
A. Vučičius ir A. Hoti atnaujino derybas Briuselyje liepos mėnesį, tačiau jų pradžia nebuvo sėkminga, Serbijos lyderiui apkaltinus Prištiną bandymu „šantažuoti“ Belgradą.
Derybas Briuselyje drauge su ES specialiuoju pasiuntiniu Miroslavu Lajčaku rengiantis ES užsienio politikos vadovas Josepas Borellis sakė, kad pagrindinis dėmesys pirmadienio susitikime bus skiriamas „daugumos neturinčioms bendruomenėms ir abipusių finansinių pretenzijų dėl turto sureguliavimui“.
„Abi temos yra labai opios ir labai svarbios Kosovo ir Serbijos ateities santykiams ir jų žmonių kasdieniniam gyvenimui“, – nurodė J. Borellis.
