„Mes matėme kaip pasiaukojančiai Europoje dirbo medicinos darbuotojai, jie pirmosiose fronto kovos linijose kovojo šioje sudėtingoje kovoje su koronavirusu. Norėčiau jiems visiems labai padėkoti“, – metinėje kalboje padėką medicinos darbuotojams tarė U. von der Leyen.
„Europa turi parodyti kelią priekin, palikti už savęs trapumą“, – pridėjo EK pirmininkė.
U. von der Leyen patikino, kad Europa renkasi atsigavimo ir atkūrimo planą. „Pokyčiai turi būti užkoduoti, kad galėtume iš šios situacijos išbristi stipresni. Turime viską, kad pasiektume geresnį rytojų“, – sakė U. von der Leyen.
Ji taip pat pristatė naują veiksmų planą, ką ES turėtų akcentuoti per ateinančius dvyliką mėnesių.
„Europa ir toliau turi rūpintis žmonių gerove, siautėjant šiai koronaviruso pandemijai. Mes šią pandemiją turime valdyti atsargiai ir vieningai“, – tikino U. von der Leyen.
„Man yra visiškai aišku tai, kad turime kurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą, – teigė U. von der Leyen. – Taip pat turime stiprinti pasirengimą krizėms bei tarptautinio masto sveikatos grėsmių valdymą.“
Kreipdamasi į europarlamentarus U. von der Leyen pabrėžė, jog EK sieks sustiprinti Europos vaistų agentūrą bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą.
EK pirmininkė pranešė apie naujos pažangių biomedicinos tyrimų ir plėtros agentūros steigimą.
Kitais metais U. von der Leyen kartu su Italijos premjeru Giuseppe Conte, Italijai pirmininkaujant G20, žada rengti pasaulinį viršūnių susitikimą koronaviruso pandemijos patirtims ir pamokoms aptarti.
„Tai parodys Europos gyventojams, kad mūsų Sąjunga siekia juos apsaugoti“, – sakė ji.
EK pirmininkė patikino, kad reikia pasimokyti iš šios sveikatos krizės ir kad „EU for Health“ sveikatos programa būtų veiksmingesnė ir pasiūlė padidinti jai finansavimą.
„Turime išmokti globalias pamokas“, – sakė U. von der Leyen.
Prakalbo apie darbo rinką
EK komisijos pirmininkė prakalbo ir apie sudėtingesnę darbo rinkos situaciją vykstant pandemijai.
„Visi turi turėti galimybę gauti minimalius atlyginimus. Aš remiu kolektyvinių susitarimų variantą“, – kalbėjo pirmininkė U. von der Leyen.
Ji patikino, kad ES ekonomikai reikia tęstinę paramą išlaikančios politikos.
„Mūsų ekonomikos yra nepaprastai svarbios. Vidaus rinka suteikia galimybes įmonėms ir pramonei siekti pasaulinio konkurencingumo. Mums visiems tai yra galimybė išnaudoti laisves, kurias mes taip vertiname“, – pirmoje metinėje kalboje poste sakė U. von der Leyen.
EK pirmininkė teigė, kad ir toliau kalbėsis su valstybėmis-narėmis dėl Šengeno zonos taisyklių patobulinimo.
Išskyrė žalią politiką
U. von der Layen savo kalboje akcentavo ir aplinkosauginių klausimų svarbą. „Mes norime tapti pirmuoju žemynu, kurio veikla nedarys poveikio aplinkai iki 2050 metų“, – teigė EK pirmininkė.
„Turime ištirti kiekvieną sektorių ir tik tokiu būdu galėsime apsaugoti aplinką, kurioje gyvenama“, – tarė U. von der Layen.
Ji savo pranešime kalbėjo ir apie ES klimato kaitos tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų taršą. Šiuo metu tikslas yra iki 2030-ųjų sumažinti taršą 40 proc., tačiau kalbos metu, U. von der Leyen šį tikslą padidino iki 55 proc.
„Tai yra ambicingas tikslas, tačiau ne kartą įrodėme, kad galime įvykdyti pačias sudėtingiausias užduotis“, – sakė EK pirmininkė.
U. von der Leyen prabilo ir apie „žiedinės ekonomikos“ svarbą Europos ateičiai.
U. von der Leyen – EK pirmininkė, viena įtakingiausių Briuselio politikių ir buvusi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Vyriausybės ministrė – savo programą aptars Europos Parlamente (EP).
Dėl koronaviruso pandemijos europarlamentarai U. von der Leyen priima Briuselyje, o ne Strasbūre, kaip planuota, nes Strasbūras pateko į „raudonąją zoną“ dėl COVID-19 pavojaus.
Vakcina turi būti prieinama visiems
EK pirmininkė patikino, kad vakcina nuo koronaviruso turi būti prieinama visiems Europos gyventojams.
„Vakcina nuo viruso turi būti prieinama visiems žemyno gyventojams ir bendradarbiausime su įvairiomis institucijomis, siekdami, kad tai taptų realybe“, – kalbėjo U. von der Leyen.
ES remia Baltarusijos žmones
U. von der Leyen sako, kad Europa ruošia savo „Magnitskio įstatymo“ projektą ir pažadėjo, kad žmonių teises visame pasaulyje pažeidžiantis asmenys ir valdžios bus nubaustos.
Ji taip pat patikino, kad yra sužavėta žmonių drąsa ir protestai Baltarusijoje.
„Mus visus sujaudino taikių protestų ryžtas ir drąsa Baltarusijoje. Įvykę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Valdžios atsakas buvo gėdingas. Baltarusijos žmonės turi būti laisvi. Jie nėra tiesiog figūrėlės šachmatų žaidimo lentoje“, – apie įvykius Baltarusijoje sakė EK pirmininkė.
Kirto Jungtinei Karalystei
U. von der Leyen kritiškai pasisakė apie Jungtinės Karalystės vyriausybės veiksmus, siekiant pakeisti „Brexit“ susitarimo sąlygas.
„Tai yra nesąžininga ir neteisinga. Susitarimas buvo pasirašytas ir ratifikuotas. Taip elgtis negalima“, – apie savavališkai pakeistas išstojimo taisykles kalbėjo EK vadovė.
Kurs naują migrantų stovyklą Lesbo saloje
U. von der Leyen patikino, kad Bendrija ir toliau sieks apsaugoti migrantus ir jų integraciją į darbo rinką.
EK pirmininkė taip pat prabilo, kad Graikijos Lesbo saloje, kurioje dėl gaisro iš jos buvo priversti bėgti tūkstančiai migrantų, bus kuriama nauja migrantų stovykla.
„Migrantų problemos yra mūsų visų problemos“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pareiškė, kad siūlomos naujos migracijos tvarkos reformos pakeis dabar galiojantį Dublino reglamentą, reguliuojantį, kurios valstybės narės turi tvarkyti naujai atvykstančių pabėgėlių prieglobsčio prašymus.
„Galiu pranešti, kad mes panaikinsime Dublino reglamentą ir pakeisime jį nauja Europos migracijos valdymo sistema. Joje bus bendra prieglobsčio suteikimo ir sugrąžinimo struktūra ir naujas stiprus solidarumo mechanizmas“, – kalbėjo ji Europos Parlamente.
U. von der Leyen planui dar turės pritarti ES valstybės narės, kurios yra smarkiai susiskaldžiusios šiuo klausimu.
Dublino reglamentas buvo priimtas 1990 metais, o paskui buvo dukart reformuotas, vėliausią kartą – 2013-aisiais.
Pagal šias taisykles, kuriomis siekiama neleisti migrantams prašytis prieglobsčio keliose Europos šalyse, tokį prašymą gavusi valstybė narė privalo jį išnagrinėti, o pareiškėjas turi nepalikti jos teritorijos.
EK ruošiasi pristatyti ilgai lauktą ir kelis kartus atidėtą Europos migracijos politikos reformą rugsėjo 23 dieną, o valstybės narės vėl ėmė svarstyti šį klausimą po gaisro, nuniokojusio didžiulę migrantų stovyklą Graikijos Lesbo saloje
EK vadovė: A. Navalno apnuodijimas rodo, kaip Rusija elgiasi tarptautinėje arenoje
Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen trečiadienį sakė, kad rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas dar kartą parodo, kaip Rusija elgiasi tarptautinėje arenoje.
„Visiems, pasisakantiems už glaudesnius santykius su Rusija, noriu pasakyti, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas chemine medžiaga – ne vienkartinis atvejis“, – sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą Europos Parlamente kalbėjo U. von der Leyen.
Pasak EK vadovės, panašiai Rusija elgėsi dėl Gruzijos, Ukrainos, taip pat dėl buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo. S. Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti 2018 metais Anglijos Solsberio mieste tos pačios grupės medžiaga, kaip ir A. Navalnas.
„Ši tendencija nesikeičia, ir joks dujotiekis [„Nord Stream 2“] to nepakeis“, – pridūrė U. von der Leyen.
Garsiausias Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas praėjusį mėnesį pasijuto blogai lėktuve, skridusiame iš Sibiro, kur jis buvo nuvykęs tirti korupcijos ir propaguoti savo „išmaniojo balsavimo“ kampanijos prieš regionų rinkimus.
Lėktuvui skubiai nutūpus 44 metų politikas buvo nugabentas į Omsko miesto ligoninę, o po kelių dienų pervežtas į Berlyno kliniką, kur gydytojai nustatė, kad jis buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga iš „Novičioko“ grupės.
EK vadovė: zonoms be LGBT „mūsų Sąjungoje nėra vietos“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), turėdama galvoje Lenkijos vyriausybės politiką, trečiadienį įspėjo, kad vadinamosioms zonoms be LGBT „mūsų Sąjungoje nėra vietos“.
„Nesiilsėsiu, kai reikalas susijęs su lygybės sąjungos kūrimu“, – žadėjo U. von der Leyen savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį.
Ji paragino kurti „sąjungą, kurioje gali būti tuo, kas esi, ir mylėti, ką nori, nebijodamas kaltinimų ar diskriminacijos“.
„Nes buvimas savimi nėra tavo ideologija. Tai tavo tapatybė. Ir niekas niekada negali jos atimti. Todėl noriu pasakyti labai aiškiai: zonos be LGBTQI yra zonos be žmogiškumo. Ir joms nėra vietos mūsų Sąjungoje“, – pabrėžė U. von der Leyen.
Keli Lenkijos regionai yra pasiskelbę „zonomis be LGBT ideologijos“ ar priėmę „šeimos teisių“ deklaracijas, kurias Briuselis laiko diskriminuojančiomis. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kovą už lygybę yra palyginęs su komunizmu kalbant apie nacionalinėms vertybėms neva keliamą grėsmę.
Briuselis tokią lenkų poziciją smerkė ir anksčiau, bet U. von der Leyen kalboje buvo nueita toliau: ji pažadėjo spausti ES nares pripažinti tos pačios lyties asmenų porų įsivaikinimą bet kur bloke.
„Jei esi tėvas vienoje šalyje, esi tėvas kiekvienoje šalyje“, – sakė ji.
U. von der Leyen taip pat pakartojo pažadą, kad Europos Komisija kovos su rasizmu. Europarlamentarai šiuos žodžius sutiko plojimais.
„Neapykanta yra neapykanta ir niekas neturėtų jos patirti“, – sakė U. von der Leyen ir pažadėjo pasinaudoti ES biudžetu spręsdama diskriminacijos problemą užimtumo, apgyvendinimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„Gerinsime švietimą ir žinias apie istorines, kultūrines rasizmo priežastis, – sakė ji. – Spręsime neįsisąmoninto šališkumo žmonėse, institucijose ir net algoritmuose [problemą].“
„Paskirsime pirmąjį per istoriją Komisijos kovos su rasizmu koordinatorių, kad jis išlaikytų tai mūsų darbotvarkės viršuje ir dirbtų tiesiogiai su žmonėmis, pilietine visuomene ir institucijomis“, – pridūrė U. von der Leyen.
