M. Adibo šeštadienio pareiškimas sudavė smūgį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangoms rasti išėjimą iš pavojingos aklavietės krizės apimtoje šalyje.
Prancūzijos lyderis spaudė Libano politikus sudaryti ministrų kabinetą, sudarytą iš nepriklausomų specialistų, kurie galėtų įgyvendinti skubias reformas, kad Libanas išeitų iš niokojančios ekonomikos ir finansų krizės, kurią paaštrino rugpjūčio 4 dienos sprogimas Beiruto uoste.
Prancūzijos lyderis spaudė Libano politikus sudaryti ministrų kabinetą, sudarytą iš nepriklausomų specialistų, kurie galėtų įgyvendinti skubias reformas, kad Libanas išeitų iš niokojančios ekonomikos ir finansų krizės, kurią paaštrino rugpjūčio 4 dienos sprogimas Beiruto uoste.
Visgi Prancūzijos remiamo M. Adibo pastangos susidūrė su daugybe kliūčių, kai pagrindinės dvi šalies šiitų grupės – „Hizbollah“ ir „Amal“ – pareikalavo, kad jų žinioje liktų svarbi Finansų ministerija.
Reikalavimas iškeltas po to, kai JAV administracija paskelbė sankcijas dviem aukšto rango „Hizbollah“ artimiems politikams, įskaitant buvusį finansų ministrą.
Abi grupės taip pat primygtinai reikalavo įtraukti šiitų ministrus į naująjį kabinetą ir paprieštaravo tam, kad M. Adibas formavo vyriausybę nepasitaręs su jomis.
M. Adibas pranešė apie savo sprendimą atsistatydinti po šeštadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Micheliu Aounu.
Buvęs Prancūzijos protektoratas Libanas šiuo metu grumiasi su pastarųjų dešimtmečių giliausia ekonomikos ir finansų krize. Kovo mėnesį šalis pirmą kartą nepajėgė grąžinti skolos, o vietos valiuta žlugo, todėl prasidėjo hiperinfliacija, išaugo skurdas ir nedarbas.
Krizę dar labiau paaštrino rugpjūčio 4 dieną Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas, kai detonavo šimtai tonų amonio nitrato. Įvykis nusinešė beveik 200 žmonių gyvybes, tūkstančiai buvo sužeisti, patirta milijardinių nuostolių.
Šaliai labai reikalinga finansinė pagalba, tačiau Prancūzija ir tarptautinės organizacijos atsisako suteikti pagalbą, kol nebus imtasi didelių reformų. Laikomasi nuomonės, kad dėl krizės iš esmės yra kalta dešimtmečius trunkanti sisteminga korupcija ir ydingas Libano valdymas.
Prancūzijos prezidentas savo iniciatyvą, apimančią pokyčių strategiją ir tvarkaraštį, pavadino „paskutine galimybe šiai sistemai“.
