Maria Alzenir Lima iš ligoninės buvo išrašyta prieš mėnesį. 53-jų amžiaus moteris oficialiai laikoma pasveikusia nuo koronavirusinės infekcijos, tačiau vis dar kovoja su nesibaigiančiu kosuliu, jai dažnai ima trūkti oro.
Taip pat kyla sunkumų judėti. Ir, netgi praėjus tiek laiko po užsikrėtimo, jai vis dar reikia papildomo deguonies.
M. Alzenir, pagal profesiją slaugytoja, ligoninėje praleido 40 dienų. Jos vyras, taip pat užsikrėtęs SARS-CoV-2 į ligoninę pateko diena vėliau. Jis mirė rugpjūčio 4 nuo viruso sukeltų širdies bei inkstų komplikacijų.
„Aš vis dar negaliu tuo patikėti. Kai patekau į ligoninę, mano vyras vis dar jautėsi gerai. Dabar turėsiu grįžti į tuščius namus“, – pasakoja M. Alzenir. Šiuo metu moteris gyvena pas dukrą, nes jai yra būtina nuolatinė priežiūra.
Raumenų susilpnėjimas
M. Alzenir jau turėjo 10 fizioterapijos užsiėmimų, kurie turėtų jai padėti atsigauti po ilgo hospitalizacijos laikotarpio.
Dėl ligos moters raumenys taip susiplnėjo, kad jai dabar sunku vaikščioti. Kai tik buvo paleista iš ligoninės, ji negalėjo net atsistoti. Dabar moteris džiaugiasi, kad bent jau gali nueiti kelis žingsnius.
Kaip teigia infekcinių ligų specialistė iš Brazilijos Santa Lucia ligoninės Marli Sartori, ilgas gulėjimas ligoninėje neigiamai atsiliepia visam kūnui.
„Intensyvios priežiūros reikalaujantys COVID-19 pacientai dažniausiai čia praleidžia tris – keturias savaites“, – teigia specialistė ir prideda, kad pilnam atsigavimui yra būtina papildoma terapija.
M. Alzenir šeima kiekvieną savaitę sumoka apie 12 eurų už privačias terapijos sesijas. Kadangi moteris turės lankytis ir pas plaučių specialistą, išlaidos dar išaugs. Brazilijos sveikatos apsaugos sistema šių išlaidų nepadengia.
Nepraeinantis chroniškas kosulys
Šiuo metu ponios M. Alzenir artimieji nerizikuoja vestis jos į lauką. Jos dukra baiminasi, kad būdama lauke mama gali pasijusti blogiau, nors jau ir gali apsieiti be papildomo deguonies. Ji priduria, kad jau prarado tėvą ir nenori prarasti ir motinos.
M. Alzenir vis dar negali valgyti įprasto maisto, nes jaučia skausmą ryjant. Taip pat ją kamuoja įkyrus kosulys. Jos kineziterapeutė paaiškina, kad tai nėra atsinaujinusios ligos ženklas – kosulys yra dviejų savaičių praleistų su respiratoriumi padarinys. Šis įrenginys dirgina gerklų receptorius.
Ji sako, kad ponios Alzenir plaučiai ir diafragma taip pat persitempė. Nors tikslas yra pacientus pastatyti ant kojų per mėnesį, tačiau daug kas priklauso nuo konkretaus paciento situacijos.
Pietų Korėjos Ligų kontrolės ir prevencijos agentūra apskaičiavo, kad devyniems iš 10 COVID-19 pacientų susiduria su ilgalaikiais padariniais, tokiais kaip bendras silpnumas, skonio ir uoslės pojūčių praradimas, kurie tęsiasi netgi pasveikus.
Maždaug 26 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad juos kamuoja chroniškas nuovargis. Tai yra dažniausiai pasitaikantis ilgalaikis simptomas.
Savaitinis mokslo žurnalas „Nature“ ir viena Japonijos mokslininkų studija aprašo neurologinius koronaviruso sukeltus sutrikimus – pastebėta, kad virusas gali pažeisti smegenų audinį.
Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai
Ilgalaikiams COVID-19 padariniams sveikatai tirti jau atlikta apie 300 studijų. Tarp sunkiausių įtariamų pasekmių yra afazija – nesugebėjimas suprasti ar suformuluoti kalbos dėl žalos, padarytos tam tikriems smegenų regionams. Taip pat neretai pasitaiko insultas ir priepuoliai.
Vokietijos visuomenės sveikatos agentūra Roberto Kocho institutas pastebi, kad vis dar yra anksti daryti tvirtas išvadas dėl ši patogeno sukeliamo ilgalaikio poveikio ir teigti, kad jo sukeliama žala yra negrįžtama.
Vis dėlto, daugybė atliktų tyrimų rodo, kad dešimtys tūkstančių koronavirusu persirgusių asmenų tebesigrumia su nesibaigiančiais sveikatos sutrikimais ir tikėtina, kad tai tęsis visą jų gyvenimą.
Nors iš pradžių manyta, kad SARS-CoV-2 pažeidžia tik kvėpavimo takus, šis spėjimas atmestas. Roberto Kocho institutas savo tinklapyje įspėja, kad viruso žala yra daugialypė, jis gali paveikti plaučius, inkstus, kepenis ir širdį.
Gali būti, kad tai dar nepilnas sąrašas. Mariai Alzenir pasireiškia trumpalaikės atminties sutrikimai.
„Vakar ji paklausė manęs, kodėl vienas giminaitis mūsų neaplankė, nors jis buvo vakar užsukęs“, – pasakoja jos dukra. Po užsikrėtimo virusu ponia Alzenir kenčia nuo nemigos, nors anksčiau šios problemos ji neturėjo.
Atsargumas – svarbiausia
Maria Alzenir ir jos šeima gyvena San Paulo Sapopemba rajone, kuriame gyvena iš viso apie 300 tūkst. gyventojų. Čia stebimi vieni aukščiausių šalyje užsikrėtimų ir mirčių nuo koronaviruso rodikliai. Vien per rugpjūtį čia mirė 520 asmenys. M. Alzenir vyras – vienas jų.
M. Alzenir prisimena, kaip jos velionis vyras, kuriam buvo 69-eri, prašė jos nedirbti pandemijos metu, sakė, kad jie galės pragyventi iš jo pensijos.
„Aš to nenorėjau, todėl kiekvieną dieną sausakimšu autobusu važiuodavau į darbą“, – pasakoja M. Alzenir.
Žiūrint iš šiandieninės perspektyvos, jo patarimo būtų buvę verta paklausyti.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ informaciją.
