Visi atitinkamos Nobelio premijos laureatai tarpusavyje pasidalija 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų) prizą.
Šiandien bus paskelbtas literatūros premijos laureatas, o penktadienį – taikos premijos laureatas.
Nobelių savaitę užbaigs ekonomikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas kitą savaitę – spalio 12 d.
Genomo redagavimo tyrimai
Vakar paskelbta, kad šių metų Nobelio chemijos premijos laureatėmis tapo prancūzė Emmanuelle Charpentier ir amerikietė Jennifer A.Doudna. Jos buvo apdovanotos už genomo redagavimo tyrimus.
Mokslininkės atrado vieną iš veiksmingiausių genetikos technologijų įrankių – CRISPR/Cas9 „genų žirkles“, naudojamas keisti įvairių organizmų DNR.
Natūraliai CRISPR/Cas9 „genų žirklės“ atskiria DNR nuo virusų, bet J.A.Doudna ir E.Charpentier parodė, kad jos gali būti kontroliuojamos taip, kad būtų įmanoma redaguoti DNR molekules. Kitaip tariant, DNR „kirpimas“ leidžia perrašyti organizmo kodą.
E.Charpentier teigė, kad sužinojusi apie laimėjimą ji buvo užklupta pačių geriausių emocijų.
„Kai tai nutinka, nustembi ir nemanai, kad tai tikra. Bet akivaizdu, kad tai tikra“, – sakė ji.
Nusivylimas Lietuvai
Bet mokslininkių laimėjimas tapo šiokiu tokiu nusivylimu Lietuvoje. Prie „genų žirklių“ atradimo prisidėjo ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.
Prieš 2 metus prof. V.Šikšnys už CRISPR/Cas9 atradimą buvo apdovanotas Kavli premija.
Premija nanomokslų srityje profesorius pasidalijo kartu su E.Charpentier ir J.A.Doudna. Bet Nobelio premija prof. V.Šikšniui neatiteko, nors manyta, kad Kavli premija vienu žingsniu priartino jį prie šio apdovanojimo.
Tuomet prof. V.Šikšnys VU pranešime teigė, kad tokio lygio įvertinimas – didelis įvykis ir visos komandos nuopelnas.
Jis džiaugėsi, kad ši technologija ateityje gali išgelbėti žmonių gyvybes ir atverti naujas duris gyvybės mokslų srityje.
Atrado juodąją skylę
Antradienį pranešta, kad Nobelio fizikos premijos laureatais tapo britas Rogeris Penrose’as, vokietis Reinhardas Genzelis ir amerikietė Andrea Ghez.
R.Penrose’as premiją gavo už atradimą, kad juodųjų skylių susiformavimas buvo numatytas jau bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Oksfordo universiteto profesorius pasitelkė iki tol nebandytus matematinius metodus, kad ištirtų Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją.
Tuo metu R.Genzelis ir A.Ghez buvo apdovanoti už supermasyvios juodosios skylės mūsų galaktikos – Paukščių Tako – centre atradimą. Mokslininkai atrado, kad mūsų galaktikos žvaigždžių judėjimą lemia akiai nematomas ir itin sunkus objektas galaktikos centre.
Vienintelis mokslinis tokio objekto paaiškinimas – Paukščių Tako centre yra susiformavusi supermasyvi juodoji skylė.
Šių metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premija pirmadienį buvo skirta už hepatito C viruso atradimą. Laureatais tapo amerikiečiai Harvey J.Alteris, Charlesas M.Rice’as ir britas Michaelas Houghtonas.
Parengta pagal ELTA, BBC inf.
