„Mes nenorime kraujo praliejimo, mes norime diplomatinių derybų atnaujinimo. Bet jeigu Armėnija to nepadarys, mes nesustosime ir eisime iki galo. Bet kokiu būdu – kariniu ar politiniu – tai jau kitas klausimas. Norime užbaigti karinį etapą, kraujo liejimą – kad nežūtų žmonės, kad susigrąžintume savo žemes taikiu keliu“, – kalbėjo prezidentas.
„Mes prasiveržėm pro kontaktinę liniją – jos nebėra. Status quo taip pat daugiau nebeegzistuoja. Armėnų armijos neįveikiamumo mitas jau sugriautas. Mes parodėme, kas yra kas. Todėl su nauja realybe turės skaitytis ne tik pati Armėnija, jos šalininkai, bet ir visas pasaulis“, – pridūrė I. Alijevas.
Pasak jo, Azerbaidžano kariuomenė Kalnų Karabache sieks užimti strategiškai svarbias aukštumas.
„Azerbaidžano armija tęsia savo misiją. Kasdien išlaisviname naujas pozicijas: nesvarbu, ar tai būtų kaime, ar mieste. Aukštumos arba kalnai dabar yra svarbiausi, nes miestus mes bet kokiu atveju išvaduosime, ir mums svarbu užimti strategiškai svarbias aukštumas“, – sakė I. Alijevas Turkijos televizijos kanalui „Haber Global“.
Anksčiau Azerbaidžano valdžia pareiškė, kad nuo rugsėjo 27 dienos Kalnų Karabache užėmė maždaug 40 gyvenviečių ir daug dominuojančių aukštumų.
Susiję straipsniai
Etninių armėnų kontroliuojamas anklave per niokojamą karą 10-e dešimtmetyje atsiskyrė nuo Azerbaidžano, bet nėra pripažintas jokios valstybės. Karas dėl Kalnų Karabacho, pasibaigęs 1994 metais paskelbus paliaubas, bet taip ir neradus ilgalaikio konflikto sprendimo, pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Per praėjusį mėnesį Karabache atsinaujinusias kautynes žuvo jau beveik 500 žmonių, įskaitant per 60 taikių gyventojų, rodo abiejų konflikto šalių pateikta informacija apie aukas.