Kaip sakoma pranešime, Šveicarijos ekonomikos departamentas „modifikavo asmenų sąrašą nutarimo dėl priemonių Baltarusijos atžvilgiu priede“. „Į sąrašą papildomai įtraukta 40 fizinių asmenų. Priemonės jų atžvilgiu įsigaliojo spalio 13 d. 18 valandą“, – pažymėjo sekretoriato atstovai. Omenyje turimos finansinės sankcijos – avuarų ir ekonominių išteklių įšaldymas, draudimas jų suteikti, taip pat prievolė „deklaruoti užblokuotas turtines vertybes“.
Pirmasis sąraše – Baltarusijos VRM vadovas J. Karavajevas. Sankcijos jam taikomos „už represijas ir bauginimo kampaniją, kurią VRM pajėgos vykdė po šalies prezidento rinkimų“. L. Jermošina sąraše atsidūrė todėl, kad „netinkamai organizavo rinkimų procesą“, kuris, Šveicarijos vyriausybės nuomone, „neatitiko pagrindinių tarptautinių teisingumo ir skaidrumo standartų“.
Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, bet remia jos sankcijų politiką.
Nutarimas dėl sankcijų Baltarusijai Berne buvo priiimtas dar 2006 metų birželį. Nuo to laiko sąrašas buvo modifikuotas 12 kartų.
Spalio 2 d. Europos Sąjunga paskelbė sankcijas maždaug 40-čiai Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už rinkimų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimą. Baltijos šalys rugsėjo pabaigoje patvirtino savo sankcijų prieš Baltarusiją sąrašą, kuriame – 100 asmenų.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
