Kaip rašoma straipsnyje, „šimtai su Turkija susijusių Sirijos ginkluotų grupuočių narių dalyvavo mūšiuose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos“. Leidinio duomenimis, „dar keli šimtai ruošiasi ten vykti“. Pasak publikacijos autorių, šią informaciją patvirtino du laikraščio šaltiniai Sirijoje, prisidedantys prie kovotojų permetimo.
Pagal „The Wall Street Journal“ šaltinių versiją, nuo liepos mėnesio „Sirijos sukilėlių grupuotėse ėmė sklisti informacija, kad Turkija verbuoja kovotojus dalyvauti karo veiksmuose“.
Laikraščio žiniomis, rugsėjo viduryje kovotojai buvo pradėti siųsti iš Sirijos į konflikto zoną „grupėmis iki 100 žmonių“. Leidinio šaltinis Sirijoje, susijęs su ginkluotomis grupuotėmis, pareiškė, kad buvo permesta šimtai žmonių, bet „dešimtys jau grįžo, sunerimę dėl mūšių įnirtingumo“.
Straipsnyje cituojamas Sirijos sukilėlis, kuris teigia, kad į Kalnų Karabachą nusiųsti kovotojai per mėnesį gauna iki 2 tūkst. dolerių. Pasak kito šaltinio, „kovotojų iš Sirijos nuostoliai sparčiai didėja“ ir „apie 200 jų jau paprašė grąžinti juos atgal“.
Publikacijoje rašoma, jog Turkija surengė Azerbaidžane dviejų savaičių pratybas ir perdavė Azerbaidžanui smogiamųjų bepiločių skraidyklių. Leidinys pažymi, kad, JAV gynybos departamento duomenimis, anksčiau Turkija suorganizavo maždaug 5 tūkst. kovotojų permetimą iš Sirijos į Libiją.
„Kovotojų siuntimas į Libiją ar Azerbaidžaną tapo įprastu reiškiniu“, – cituoja savo šaltinį Sirijoje straipsnio autoriai. „Žmonėms jau tas pats, už ką ar prieš ką kariauti, dabar jie klausia tik apie pinigus. Jie važiuos ten, kur pinigai“, – pridūrė jis.
Kaip konstatuojama straipsnyje, Turkija neigia kaltinimus, kad esą ji siunčia kovotojus iš Sirijos į Kalnų Karabachą. Azerbaidžanas taip pat tvirtina, kad jis nesinaudoja samdinių iš užsienio paslaugomis.
Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Baku ir Jerevanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais, bet šalys kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Turkija ragina surengti keturšales derybas su Rusija dėl Kalnų Karabacho
Ankara antradienį paragino surengti keturšales Rusijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Turkijos derybas dėl konflikto separatistiniame Kalnų Karabacho regione, kur nesilaikoma suderėto ugnies nutraukimo.
Turkijos prezidentūros atstovas Ibrahimas Kalinas tokį raginimą išreiškė duodamas interviu televizijai, per daugiau kaip dvi savaites trunkančias atsinaujinusias Azerbaidžano ir Armėnijos kovas dėl Kalnų Karabacho žuvus šimtams žmonių.
Etninių armėnų kontroliuojamas Kalnų Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano per niokojantį karą, kilusį 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, suirus Sovietų Sąjungai.
Tačiau Baku niekada neslėpė savo noro susigrąžinti šio anklavo kontrolę, o armėnų separatistų paskelbtos nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net ir Armėnija.
Susiję straipsniai
„Kadangi Rusija yra Armėnijos pusėje, o mes, Turkija, remiame Azerbaidžaną, susitikime kaip ketvertas aptarti šių problemų sprendimo“, – sakė I. Kalinas.
„Jei Minsko grupė daugiau kaip 30 metų negalėjo rasti sprendimo, laikas surasti naują mechanizmą“, – pridūrė jis, paminėdamas Prancūzijos, Rusijos ir JAV vadovaujamą grupę, suformuotą siekiant sprendinio šiam konfliktui.
Maskvoje buvo suderėta dėl atsinaujinusio Kalnų Karabacho konflikto ugnies nutraukimo, kuris turėjo įsigalioti šeštadienį, tačiau taip ir neišvydo dienos šviesos.
Turkijos prezidentas neigia siuntęs Sirijos kovotojus į Kalnų Karabachą
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį paneigė kaltinimus, esą jo šalis siuntė Sirijos kovotojus į paramą Azerbaidžanui, atsinaujinus konfliktui su Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
„Mums skambinantys sako „jūs pasiuntėte ten mudžahedų iš Sirijos“. Mes neturime tokių planų“, – pareiškė R. T. Erdohanas kalbėdamas per televiziją.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apkaltino Ankarą į regioną pasiuntus Sirijos „džihadistus“ ir peržengus „raudoną liniją“.
„Kalbama: „jūs siunčiate mudžahedus iš Sirijos į Azerbaidžaną“. Jie (mudžahedai) turi darbo ir savo žemėse, ko jiems ten važiuoti“, – kalbėjo Turkijos prezidentas.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį.
Etninių armėnų kontroliuojamas Kalnų Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano per niokojantį karą, kilusį 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, suirus Sovietų Sąjungai.
Tačiau Baku niekada neslėpė savo noro susigrąžinti šio anklavo kontrolę, o armėnų separatistų paskelbtos nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net ir Armėnija.
Intensyvios kovos dėl Kalnų Karabacho atsinaujino rugsėjo 27 dieną. Susirėmimai tęsiasi nepaisant praeitą savaitgalį paskelbtų humanitarinių paliaubų.