Prognozuojama, kad gyventojai aktyviai balsuos, privilioti šūkiais, kuriais išpaišytos grafičiais išgražintos centrinio Santjago sienos, ir primenantys apie smurto pažymėtus protestus, per kuriuos žuvo 30 ir buvo sužeista tūkstančiai žmonių.
„Čilė sprendžia“ ir „Noriu taikos, todėl balsuoju „prieš“ nurodo užrašai miesto centre, kur Konstitucijos kopijos mėlynais viršeliais parduodamos kaip suvenyrai. Kritikai sako, kad ši Konstitucija yra palanki turtingiesiems.
„Pasidomėkite, kaip jie privatizavo mūsų vandenį“, – iš vieno kiosko centrinėje Huerfanos gatvėje šaukė pardavėjas.
Protesto judėjimas Čilėje kilo pernai, kuomet į gatves kasdien išeidavo tūkstančiai žmonių. O kritinę masę jis pasiekė spalio 25 dieną. Tuomet prezidentas Sebastianas Pinera per kelias savaites sutiko inicijuoti naujos Konstitucijos parengimo procesą.
Keisti šalies Konstituciją nuolat reikalauta per protestus, kuriuos paskatino pabrangęs viešasis transportas. Tačiau jie netruko išsirutulioti į plataus masto demonstracijas prieš socialinę ir ekonominę nelygybę, apimančią sveikatos apsaugos, švietimo ir pensijų sistemas. Tokią nelygybę Čilė paveldėjo iš Augusto Pinocheto valdymo laikų 1973–1990 metais.
Čiliečiai sekmadienį turės atsakyti į du klausimus: pritarti naujai Konstitucijai ar ne, o jeigu reikia, kokia institucija turėtų parengti Konstituciją – mišrios sudėties asamblėja, kurioje lygiomis dalimis dalyvautų įstatymų leidėjai ir piliečiai, ar 155 narių suvažiavimas, kuriame dalyvautų tik piliečiai.
Parama naujai Konstitucijai
Apklausos rodo, kad daugiau nei 70 proc. gyventojų pritaria naujai Konstitucijai, o tik 17 proc. balsuos „prieš“. Gyventojai taip pat pritaria ir steigiamajam tik piliečių suvažiavimui, kuris būtų išrinktas 2021 metų balandį. Dėl jų parengtos Konstitucijos 2022 metais būtų rengiamas dar vienas referendumas.
„Pirmasis šio konstitucinio proceso tikslas yra palikti praeityje A. Pinocheto diktatūros šešėlį, kad galėtume parengti naują Konstituciją be pirminės nuodėmės, kuomet ji buvo įvesta panaudojant jėgą“, – agentūrai AFP sakė Santjago universiteto politologas Marcelo Mella.
Antrasis tikslas, jo teigimu, „yra politinėmis ir taikiomis priemonėmis išspręsti tas problemas, kurios tapo struktūrinėmis ir kenkia Čilės demokratijos funkcionavimui“, kaip antai, nelygybė ir socialinė atskirtis.
O priešininkai, įskaitant konservatyvius parlamento narius, perspėja, kad konstitucinis procesas gali pakenkti dešimtmečius trunkančiam ekonominiam stabilumui, kurį užtikrina dabartinė Konstitucija, bei užsienio investicijoms. Jų nuogąstavimus skatina ir po protestų kylanti smurto banga.
Balsavimo apylinkės Čilėje duris atvers 8 val. vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku) ir bus uždarytos 20 val. (1 val. Lietuvos laiku pirmadienį). Balsavimas truks dviem valandomis ilgiau, kad piliečiai galėtų spėti pareikšti savo valią ir būtų išvengta didelio žmonių susibūrimo dėl koronaviruso pandemijos, kuri smarkiai paveikę Čilę.
Šeštadienį Čilėje koronaviruso atvejų skaičius perkopė 500 tūkst. Iš viso šalyje nuo viruso jau mirė beveik 14 tūkst. žmonių.
