Šis paskyrimas sustiprins nacionalistinių pažiūrų S. Žaparovo pozicijas prieš sausį numatytus prezidento rinkimus.
S. Žaparovas laikinuoju valstybės vadovu tapo nepraėjus nė dviem savaitėms po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo per ginčijamų rinkimų išprovokuotą politinę suirutę, kurios metu atsistatydino prezidentas Soronbajus Žejenbekovas.
S. Žaparovas sakė atsisakysiąs visų oficialių pareigų, kad galėtų kandidatuoti sausio 10 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Toks reikalavimas įtvirtintas šalies konstitucijoje.
Tokiu atveju Talantas Mamytovas, trečiadienį dauguma įstatymų leidėjų balsų išrinktas parlamento pirmininku, pagal konstituciją turėtų perimti prezidento įgaliojimus ir eiti šias pareigas visą rinkimų laikotarpį.
Parlamento spaudos tarnyba informavo, kad prieš T. Mamytovo paskyrimą balsavo tik vienas deputatas, už – 100 įstatymų leidėjų.
Pagal konstituciją S. Žaparovas taip pat turi atsisakyti ministro pirmininko pareigų, į kurias buvo paskirtas tą pačią savaitę, kai jam buvo laikinai suteikti valstybės vadovo įgaliojimai, prezidento postą palikus S. Žejenbekovui.
S. Žejenbekovas tapo trečiuoju per politinius neramumus atsistatydinusiu Kirgizijos lyderiu nuo 1991 metų, kai ši priėjimo prie jūros neturinti Centrinės Azijos šalis tapo nepriklausoma subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Koronaviruso pandemijos smarkiai paveikta Kirgizija susidūrė su rimčiausia ekonomine krize per kelis dešimtmečius. Tuo tarpu jos pagrindiniai tarptautiniai partneriai, įskaitant Rusiją, atsargiai žiūri į S. Žaparovo iškilimą.
Trečiadienį iš parlamento pirmininko pareigų atsistatydinęs Kanatbekas Isajevas buvo tarp politikų, raginusių S. Žejenbekovą likti prezidento poste.
S. Žaparovas nurodė, jog „gruodžio pradžioje“ atsistatydins, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus.
Per 2010 metų revoliuciją nuversto autoritarinio lyderio Kurmanbeko Bakijevo administracijoje aukštas pareigas ėjęs S. Žaparovas buvo nuteistas kalėti už įkaito paėmimą per protestą dėl vienos aukso kasyklos nacionalizacijos. Jis ir dar keli politikai buvo išlaisvinti iš kalėjimo protestuotojų po spalio 4-osios rinkimų.
Kai kurie iš tų politikų, tarp jų eksprezidentas Almazbekas Atambajevas, vėliau buvo sugrąžinti į kalėjimą.
Nauji parlamento rinkimai bus surengti kažkuriuo metu po prezidento rinkimų. Kadenciją baigiantis parlamentas praėjusią savaitę pratęsė savo įgaliojimus iki kitų metų vidurio.
S. Žaparovas ragina priimti konstitucijos pataisas, kurios susilpnintų 120 vietų parlamento galias. Jos buvo išplėstos po referendumo, surengto nušalinus K. Bakijevą.
