Šį raginimą F. Grandi paskelbė po vizito Afganistane, amerikiečių pajėgoms traukiantis iš šios smurto purtomos šalies ir stringant taikos deryboms su Talibanu.
Komisaras prieš dvi dienas Ženevoje vyksiančią donorų konferenciją sakė, kad milijonų afganistaniečių likimas priklauso nuo taikos derybų baigties ir tarptautinės bendrijos įsipareigojimo padėti šiai šaliai.
„Nesėkmė vienu ar kitu atveju nublokš Afganistaną atgal ir tai turės katastrofiškų pasekmių, įskaitant galimą didesnio masto priverstinę migraciją“, – įspėjo jis.
Pasak F. Grandi, beveik 300 tūkst. afganų, kurie šįmet dėl konflikto buvo priversti palikti namus, „itin reikalinga“ humanitarinė pagalba. Jos skubiai reikia ir beveik 3 mln. afganų, palikusių savo namus ankstesniais metais, taip pat 9 mln. žmonių, likusių be pragyvenimo šaltinio dėl koronaviruso krizės.
Komisaras taip pat sakė, jog labai svarbu kuo greičiau užbaigti derybas tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano, siekiančio ją nuversti ir susigrąžinti valdžią, kurią prarado per JAV vadovautą invaziją 2001 metais.
Taikos derybos stringa, o praėjusią savaitę Donaldo Trumpo administracijos paskelbtas dalies amerikiečių karių išvedimas dar labiau silpnina Kabulo vyriausybės pozicijas.
Ataskaita: Afganistane nuo 2005 iki 2019 metų žuvo arba buvo sužalota daugiau kaip 26 tūkst. vaikų
Konflikto draskomame Afganistane nuo 2005 metų kasdien vidutiniškai žuvo arba buvo sužaloti penki vaikai, nurodoma labdaros organizacijos „Gelbėkit vaikus“ paskelbtoje ataskaitoje.
Nuo 2005 iki 2019 metų Afganistane žuvo arba buvo suluošinti 26 025 vaikai.
Vien 2019 metais konfliktas šalyje pareikalavo 874 vaikų gyvybės, o dar 2 275 buvo sužeisti. Pasak „Gelbėkit vaikus“, šis skaičius sudaro 30 proc. visų konfliktų paveiktose zonose visame pasaulyje žuvusių arba suluošintų vaikų.
Afganistanas patenka tarp 11-os vaikams pavojingiausių šalių pasaulyje.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad per tebesitęsiantį konfliktą tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano bei kitų sukilėlių reguliariai atakuojamos mokyklos. Organizacija nurodo, kad 2017-2019 metais prieš mokyklas šalyje įvykdyta daugiau kaip 300 atakų.
Anksčiau Jungtinių Tautų misijos Afganistane (UNAMA) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius žuvo ir buvo sužeisti iš viso 5 939 civiliai, 31 proc. iš jų – vaikai.
Afganistano žvalgyba: Talibanas per sprogdinimus pradėjo naudoti dronus
Talibanas per kai kurias pastarojo meto atakas panaudojo nedidelius bepiločius orlaivius, pirmadienį pareiškė Afganistano žvalgybos agentūros vadovas, aprašęs naują sukilėlių pasitelkiamą kovos metodą.
Nacionaliniam saugumo direktoratui (NSD) vadovaujantis Ahmadas Zia Shirajas pažymėjo, kad Talibano kovotojai naudoja mėgėjiškus dronus, prie kurių pritvirtina sprogmenis.
„Jų naudojami dronai yra pardavinėjami rinkoje. Tai iš esmės yra filmavimui skirti dronai“, – kreipdamasis į parlamentą sakė A. Z. Shirajas, pridurdamas, kad NSD nori sustabdyti šių populiarių aparatų importą.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio pabaigoje Talibanas panaudojo bepilotę skraidyklę per sprogdinimą Kundūzo gubernatoriaus biuro komplekse.
A. Z. Shirajas tokio pranešimo nepatvirtino, bet pažymėjo, kad talibai yra panaudoję dronus Kundūzo ir Paktijos provincijose.
Nors Talibanui ši metodas yra naujas, Irake ir Sirijoje veikiantys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai pradėjo mėtyti sprogmenis iš žaislinių lėktuvų ir mėgėjiškų dronų dar 2016 metais.
Afganistane tebeveikia negausios, bet daug žalos padarančios IS pajėgos, kurios atkakliai priešinasi jau kelerius metus amerikiečių ir afganų pajėgų dedamoms pastangoms jas sunaikinti.
„Sunaikinome jų lyderių ratą, tačiau jų antrasis sluoksnis tebėra aktyvus“, – sakė A. Z. Shirajas.
Pastarosiomis savaitėmis IS prisiėmė atsakomybę už dešimtis gyvybių pareikalavusius tris išpuolius Kabule, įskaitant šeštadienį įvykdytą raketų ataką.
Talibanas ir Vašingtonas vasarį pasirašė susitarimą, paruošiantį dirvą visų užsienio pajėgų išvedimui iš Afganistano iki ateinančių metų gegužės.
Talibai savo ruožtu įsipareigojo pasirūpinti, kad tarptautinės džihadistų grupuotės, tokios kaip „al Qaeda“ ir IS, negalėtų veikti Afganistane.
