„Atėjo laikas Vokietijai ir ES įvesti moratoriumą dujotiekio statyboms“, – verslo dienraščiui „Handelsblatt“ sakė laikinasis ambasadoriaus Vokietijoje Robinas Quinville'is.
Toks žingsnis pasiųstų stiprų signalą Rusijai, kad Europa atsisako taikytis su jos „piktybiniu elgesiu“, pridūrė diplomatas.
„Šis dujotiekis yra ne tik ekonominis projektas, bet ir politinis įrankis, kurį Kremlius naudoja Ukrainai apeiti ir Europai suskaldyti“, – pareiškė R. Quinville'is.
Pagal 10 mlrd. eurų vertės projektą Baltijos jūros dugnu baigiamas tiesti „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtis.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
Darbas prie dujotiekio buvo įšaldytas beveik metams dėl JAV sankcijų pavojaus, tačiau statybos darbai turi atsinaujinti šį savaitgalį. Rusija anksčiau šeštadienį pranešė, kad vienas iš vamzdyną klojančių laivų pasiekė darbų vietą Baltijos jūroje, o kitas išplaukė iš Vismaro uosto Vokietijoje.
„Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančiam tarptautiniam konsorciumui priklauso ne tik daugumą akcijų turinti Rusijos milžinė „Gazprom“, bet ir stambios Europos bendrovės, tokios kaip Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“ grupės, britų ir olandų milžinė „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybės taip pat įnirtingai priešinasi projektui, nuogąstaudamos, kad naujas dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo ir kad Maskva galėtų tuo pasinaudoti politiniam spaudimui daryti.
