Praėjusiais metais ES užregistravo apie 450 kibernetinių incidentų, susijusių su Europos infrastruktūra; nemažai jų nustatyti finansų ir energetikos sektoriuose. Tuo metu pandemija išryškino didelį žemyno priklausomumą nuo interneto ir apnuogino silpnąsias vietas saugumo tinkluose.
ES dabartinis Tinklų informacinių sistemų reglamentas galioja nuo 2008 metų, o naujaisiais Europos Komisijos pasiūlymais siekiama jį atnaujinti ir leisti ES skirti griežtas bausmes taisykles pažeidžiantiems operatoriams.
„Nekaltumo laikotarpis baigėsi. Žinome, kad esame taikinys, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas. – Turime atsinaujinti, sustiprėti ir prisitaikyti.“
Planuojama sukurti „ES mastu veiksiantį kibernetinį skydą“, kuris apjungtų nacionalines saugumo tarnybas, galinčias naudoti dirbtinį intelektą ir „besimokančias“ sistemas ankstyviems atakų požymiams nustatyti. Be to, siūloma steigti kibernetinio saugumo agentūrą, kuri reaguotų į incidentus ir grėsmes, taip pat stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis kaip NATO.
Naujoje kibernetinio saugumo strategijoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas svarbiausios infrastruktūros, tokios kaip elektros, energijos tinklai, taip pat oro, geležinkelių, vandens ir sausumos keliai, apsaugai. Finansų rinka ir sveikatos apsaugos sistema taip pat turi būti prioritetinės sritys.
ES nori sugriežtinti ir savo sankcijų režimą, susijusį su kibernetiniais incidentais: siūloma, kad sankcijoms būtų galima pritarti kvalifikuota šalių balsų dauguma, o ne vienbalsiai, kaip dabar. Šiemet Bendrija paskelbė baudžiamųjų priemonių su Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja siejamiems asmenims bei organizacijoms.
Naujus planus dabar turi aptarti ES šalys ir Europos Parlamentas, todėl tikėtina, kad jie iš esmės pasikeis.
Susitarus dėl pasiūlymų ir juos atitinkamai priėmus, 27 valstybės narės šiuos pasiūlymus turės perkelti į nacionalinę teisę per pusantrų metų nuo jų įsigaliojimo.
