Daugumoje Europos Sąjungos šalių sekmadienį buvo pradėta vakcinacijos nuo koronavirusinės infekcijos kampanija. Bendrijos šalių lyderiai tai pavadino pergalės diena.
Masinis skiepijimas ES, kurioje gyvena beveik 450 mln. žmonių, – svarbus žingsnis kovojant su koronaviruso pandemija, kuri visame pasaulyje jau pražudė per 1,7 mln. žmonių.
Vokietijos įmonės „BioNTech“ ir JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ sukurta vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti ES, – Europos Komisija leidimą ją platinti išdavė gruodžio 21 dieną, kai tai padaryti rekomendavo Europos vaistų agentūra.
Vakcinos pasiekė regionų ligonines: gydymo įstaigų vadovai sako, jog skiepų užteks tik daliai medikų
Klinikiniai tyrimai parodė, kad jos veiksmingumas siekia 95 proc.
ES iš viso yra sudariusi sutartis dėl daugiau nei dviejų milijardų vakcinos dozių iš įvairių farmacijos kompanijų. Europos vaistų agentūra iki sausio 6 d. nuspręs, ar rekomenduoti patvirtinti naudojimui JAV bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną.
Kalėdinė dovana žmonėms
Skirtingose šalyse skirtingos grupės pirmosios gavo vakciną.
Vienose Europos valstybėse pirmiausia buvo pradėti skiepyti rizikos grupėje esantys žmonės, kitur – medikai.
Pavyzdį rodė ir šalių vadovai – jie pasiskiepiję tvirtino, kad vakcina yra visiškai saugi.
„Tai vienintelis kelias susigrąžinti gyvenimą į savo rankas ir apkabinti žmones, kuriuos mylime“, – tvirtino sekmadienį pasiskiepijęs Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tvirtino, kad skiepijimo kampanija yra Europos vienybės pademonstravimas.
Tačiau Vengrija, Slovakija ir Vokietija pirmuosius žmones paskiepijo dar šeštadienio popietę. Šalys teigė nesančios pasiruošusios laukti kitos dienos.
Vokietijoje šeštadienį pirmu paskiepytu asmeniu tapo 101 metų slaugos namų gyventoja.
Šioje šalyje situacija yra itin tragiška. Vokietijoje kiekvieną dieną pranešama apie šimtus COVID-19 aukų. Krematoriumai šalyje dirbo kiaurą parą net per šventes.
„Aš niekada nesu mačiusi tokios blogos situacijos“, – tvirtino Gerlico krematoriumo vadovė Eveline Muller.
Senajame žemyne jau daugiau kaip 350 tūkst. žmonių mirė nuo COVID-19, o blogiausios dienos buvo pastarosiomis savaitėmis arba dar tik laukia ateityje.
Pavyzdžiui, Lenkijoje lapkritis buvo daugiausia gyvybių pareikalavęs mėnuo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Nyderlandai – atsipalaidavę
Bet ne visos ES šalys jau skiepija savo piliečius. Airija tai pradės daryti tik rytoj, o Nyderlanduose nuspręsta laukti iki sausio 8 dienos.
Šioje šalyje antrasis karantinas buvo paskelbtas prieš dvi savaites ir truks iki sausio 19 dienos.
Nyderlandų sveikatos apsaugos ministras Hugo de Jonge tvirtino, kad norint paskiepyti 17 mln. šalies gyventojų reikia kruopščiai pasiruošti.
Kritikams ministras teigė, kad pora savaičių vėliau prasidėjęs skiepijimas neturės įtakos ir pandemija bus suvaldyta. Bet žmonės naujų užsikrėtimų skaičius mato patys. Kasdien šalyje fiksuojama apie 9 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Net pats premjeras Markas Rutte pažymėjo, kad per savaitę šalyje užsikrečia tiek žmonių, kiek būtų galima sutalpinti viename futbolo stadione.
Bet dėl tokių skaičių kalti patys šalies piliečiai. Netgi ir paskelbus karantiną jie ir toliau vaikštinėjo gatvėse ir būriavosi didesnėmis, nei leidžiama, grupelėmis.
Baiminamasi ir dėl to, kad šventiniu laikotarpiu dalis žmonių nepaisė valdžios nurodymų ir Kalėdas sutiko didesnėse, nei leidžiama, kompanijose.
Izraelyje jau sekmadienį įsigaliojo trečiasis nacionalinis karantinas. Apie planus paskelbti trečiąjį karantiną prabilo ir Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas.
Vis daugiau šalių skelbia aptikusios pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje pastebėtos kur kas greičiau plintančios koronaviruso atmainos atvejus.
Krizių bus ir daugiau
Dėl tokio besitęsiančio neatsakingo elgesio teko prabilti ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui.
Jis įspėjo, kad COVID-19 pandemija nebus paskutinė tokio pobūdžio krizė.
„Iš istorijos žinome, kad tai nebus paskutinė pandemija, – epidemijos yra gyvenimo tikrovė“, – teigė PSO vadovas ir pridūrė, kad atėjo metas išmokti COVID-19 pandemijos pamokas.
Bet, kad pamokos būtų išmoktos, pirmiausia reikia įveikti šią sveikatos krizę ir suvaldyti visus jos sukeltus padarinius.
Susiję straipsniai
Žingsnį šia kryptimi galiausiai žengė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Iš visų pusių spaudžiamas D.Trumpas po beveik savaitės laukimo sekmadienį pasirašė 900 mlrd. dolerių (apie 736 mlrd. eurų) dydžio ekonomikos paramos paketo projektą, kuris padės milijonams nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių amerikiečių ir jų verslui.
„Pasirašau šį projektą, kad atkurčiau nedarbo išmokas, sustabdyčiau iškraustymus, suteikčiau paramą nuomininkams, skirčiau lėšų darbuotojų prastovų programai, sugrąžinčiau mūsų oro linijų darbuotojus į darbą, suteikčiau reikšmingai daugiau pinigų vakcinai skirstyti ir dar daug kam“, – iš savo rezidencijos Floridoje sakė D.Trumpas.
Tikėtina, kad ekonomikai gaivinti šalyje teks skirti dar daugiau pinigų. Dabar patvirtintame projekte numatoma kiekvienam JAV mokesčių mokėtojui skirti 600 dolerių (492 eurų) universalią išmoką, tačiau D.Trumpas reikalauja didinti šias išmokas iki 2 tūkst. dolerių (1,64 tūkst. eurų).
Parengta pagal „The New York Times“ ir ELTA inf.