Susitikime buvo kalbėta apie neseniai 13 ministrų išsiųstą kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl galimybių užtikrinti skiepų programą Rytų partnerystės šalyse. G. Landsbergio teigimu, pagalba Baltarusijai šiuo metu yra itin reikalinga.
Taip pat buvo aptarta, koks būtų statusas Baltarusijos žmonių, jei Vilniuje būtų sukurta jų atstovybė. Atstovybės klausimas buvo pradėtas kelti rugpjūtį. Idėja pasiskolinta iš tarpukario Lietuvos, kuomet šalis daugelyje užsienio valstybių negalėjo turėti ambasadų, tik informacijos biurus.
Buvo išsakytas siūlymas kurti Koordinacinės tarybos biurą Lietuvoje, prie šio klausimo ketinama grįžti ateityje.
Paklaustas apie galimas naujas sankcijas A.Lukašenkos režimą palaikančioms įmonėms, G.Landsbergis atsakė, kad „sankcijos turi būti adekvačios – siųsti žinią režimui, kad jo veiksmai yra nepriimtini, bet taip pat neturi nuskriausti žmonių, kurie nebūtinai palaiko režimą, tačiau dirba toje įmonėje“.
Ministras kalbėjo, kad susitikimo metu buvo ieškoma galimybių plėsti asmenų, kuriems būtų uždrausta atvykti į Lietuvą ir ES „juodąjį sąrašą“. Ketinama atkreipti dėmesį į režimui pataikaujančius teisėjus, OMON narius, rinkti įrodymų paketus, kad būtų galima šiems asmenims apriboti galimybes gauti ES vizas.
S. Cichanouskaja: internete bus alternatyva A. Lukašenkos „liaudies susirinkimui“
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį pranešė, kad režimui nepritariantys baltarusiai internete organizuos alternatyvų renginį autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos rengiamam „liaudies susirinkimui“.
Vilniuje šiuo metu gyvenanti S. Cichanouskaja sako esanti tikra, kad šis renginys sustiprins protestus prieš režimą Baltarusijoje.
„Baltarusijos žmonės pradėjo iniciatyvą, kuris vyks paraleliai nacionaliniam susirinkimui. Ji vyks internete, skaitmeninėje platformoje, kur žmonės analizuos kandidatų rinkimą. Kandidatai neturi būti parinkti prezidento, jie turi būti išrinkti“, – sakė S. Cichanouskaja po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Mes kovojame už demokratiją, bet taip pat svarbu gyventi demokratijoje, ir tai pirmasis žingsnis, kad žmonės galėtų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus (...). Esu tikra, kad po šio renginio protestų judėjimas sustiprės. Jis sustiprės, atsinaujins bet kokiu atveju, bet tai bus gera priežastis tam“, – teigė ji.
A. Lukašenka žada vasario 11-12 dienos pirmą kartą nuo 2016 metų sušaukti „liaudies susirinkimą“, kuris galėtų svarstyti valdžios įgaliojimų perskirstymą. Šis organas paprastai susirenka kas penkerius metus, kandidatus pateikia režimui lojalios struktūros, pradedant vietos tarybomis, baigiant darbininkų organizacijomis.
Opozicija sako, kad šiuo žingsniu rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimus suklastojęs A. Lukašenka tiesiog tikisi laimėti laiko, slopinant protestus, kuriuose reikalaujama jo atsistatydinimo ir naujų prezidento rinkimų.
