Jie byloja, kad „Nur Otan“ sulaukė beveik 72 proc. rinkėjų palaikymo, o antra liko demokratų partija „Ak Žol“ („Šviesusis kelias“), gavusi kiek daugiau nei 10 proc. balsų.
Trečia – Kazachstano liaudies partija (buvusi Kazachstano komunistų partija), už kurią balsavo kiek daugiau nei 9 proc. rinkėjų.
Šie duomenys remiasi 600 apylinkių balsavusių 24 tūkst. rinkėjų apklausomis.
Dėl 98 iš 107 deputatų vietų pagal proporcinę sistemą varžėsi dar dvi partijos – „Adal“ („Sąžiningumas“) ir „Auyl“ („Kaimas“).
Kad patektų į parlamentą, partija turi surinkti bent 7 proc. balsų. Jei tik vienai partijai pavyks įveikti šį barjerą, partija, užėmusi antrąją vietą rinkimuose, automatiškai pateks į parlamentą, nepaisant to, kiek balsų ji laimėjo.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku (3 val. Lietuvos laiku), o užsidarė 20 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Rinkimai vyko daugiau kaip 10 tūkst. apylinkių Kazachstane ir užsienyje.
Preliminarūs oficialūs Kazachstano parlamento rinkimų rezultatai bus paskelbti pirmadienį.
Kazachstane vyksta parlamento rinkimai
Kazachstane sekmadienį vyksta parlamento žemųjų rūmų deputatų ir visų lygių vietos atstovaujamųjų valdžios organų rinkimai.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku (3 val. Lietuvos laiku), o užsidarys 20 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Rinkimai vyksta daugiau kaip 10 tūkst. apylinkių Kazachstane ir užsienyje.
Preliminarūs parlamento rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti pirmadienį.
Daugiau kaip 18,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje paruošta per 12,3 mln. balsalapių.
Dėl 98 iš 107 deputatų vietų pagal proporcinę sistemą varžosi penkios partijos: valdančioji „Nur Otan“ („Tėvynės šviesa“), Kazachstano liaudies partija, „Ak Žol“ („Šviesusis kelias“), „Adal“ („Sąžiningumas“) ir „Auyl“ („Kaimas“).
Dar devynis deputatus pirmadienį išrinks Kazachstano liaudies asamblėja.
Kad patektų į parlamentą, partija turi surinkti bent 7 proc. balsų. Jei tik vienai partijai pavyks įveikti šį barjerą, partija, užėmusi antrąją vietą rinkimuose, automatiškai pateks į parlamentą, nepaisant to, kiek balsų ji laimėjo.
Centrinė rinkimų komisija akreditavo beveik 400 tarptautinių stebėtojų, atstovaujančių užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms (įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą, Nepriklausomų valstybių sandraugą, Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją).
Rinkimai vyksta tebesitęsiant COVID-19 pandemijai. Siekdama užkirsti kelią infekcijos plitimui, valdžia uždraudė žmonėms patekti į rinkimų apylinkes be kaukių ir vestis ten vaikus. Be to, rekomenduojama laikytis socialinio atstumo, vengti rankų paspaudimų ir patariama naudoti asmeninius rašiklius.
Almatoje Respublikos aikštėje sekmadienį policija sulaikė kelias dešimtis žmonių, atėjusių į rinkimų boikoto akciją, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.
Sulaikyti asmenys, kurie tikriausiai yra judėjimo „Oyan, Qazaqstan!“ („Nubusk, Kazachstane!“) atstovai, bandė pasiekti pagrindinę mitingo dalyvių grupę, kurią yra apsupę specialiojo greitojo reagavimo būrio kovotojai.
Protesto akciją surengė kuriama „Kazachstano demokratų partija“, kuriai vadovauja Zhanbolatas Mamay (Žanbolatas Mamajus), ir judėjimas „Oyan, Qazaqstan!“. Dešimtys susirinkusiųjų skanduoja „Boikotas!“.
Aikštė ir įėjimai į ją blokuoti.
Nėra alternatyvų
67 metų prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas, kuriam 2019 metų pradžioje į valdžią padėjo ateiti jo pirmtakas Nursultanas Nazarbayevas, yra pažadėjęs laipsniškas politines reformas šioje autoritariškoje Centrinės Azijos valstybėje.
Tačiau beveik tris dešimtmečius valstybės vadovo poste dirbęs 80 metų N. Nazarbayevas išlaikė svarbių postų, taip pat ir „Nur Otan“, kuri kontroliuoja žemuosius rūmus ir tvirtina turinti 800 tūkst. narių, pirmininko postą.
Ši partija per rinkimus turėtų užsitikrinti tvirtą daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose. Kitos keturios rinkimuose dalyvaujančios partijos laikomos jos įgaliotinėmis.
Vienintelė save opozicine vadinanti partija, Nacionalinė socialdemokratų partija (NSDP), lapkričio mėnesį pasitraukė iš rinkimų kovos nurodydama, kad taip protestuoja prieš suklastotą sistemą.
Ši buvusi sovietinė respublika dar niekada nėra surengusi rinkimų, kuriuos Vakarų stebėtojai būtų pavadinę laisvais ar teisingais.
Dauguma sostinės Nur Sultano gyventojų, kuriuos kalbino naujienų agentūros AFP korespondentas, sakė, kad neplanuoja balsuoti – arba dėl didelio šalčio, arba dėl to, kad nėra realių alternatyvų „Nur Otan“.
