„Šis tarptautinis projektas ir toliau susiduria su šiurkščiu, neteisėtu JAV spaudimu. Jos savo veiksmais siekia įvesti pagal tarptautinę teisę nelegalius ribojimus ūkio subjektams, susijusiems su šiuo projektu“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pažymėjo: „Mes to apgailestaujame, atidžiai stebime situaciją, ją analizuojame.“
D. Peskovas pabrėžė, jog Maskva ketina „ir toliau nuosekliai dirbti, siekdama įgyvendinti šį projektą“.
2019-ųjų pabaigoje, kai 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos buvo baigtos 94 proc., projekto įgyvendinimas įšalo beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias tuomet patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Be Jungtinių Valstijų, dujotiekiui įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys, nuogąstaudamos, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva gali jį naudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Vokietijoje įkurtas fondas JAV sankcijoms „Nord Stream 2“ apeiti
Vokietijos federalinė Meklenburgo-Pomeranijos žemė įkūrė fondą JAV sankcijoms Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekte „Nord Stream 2“ dalyvaujančioms įmonėms apeiti, pranešė šio regiono ekonomikos ministras Christianas Pegelis.
„Fondas įkurtas ir veiks kaip numato jo tikslai“, – leidiniui „Schweriner Volkszeitung“ sakė jis.
Tikimasi, kad šis fondas leis įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant šį vamzdyną, įsigyti reikiamos įrangos ir statybinių medžiagų. Kadangi jos to nedarytų tiesiogiai, o per šį fondą, tai turėtų apsaugoti jas nuo JAV ribojančių priemonių.
Tokio fondo formavimui šio mėnesio pradžioje pritarė Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentas regiono vyriausybės siūlymu.
Planuojama, jog valstybės investicijos į šį fondą sieks 200 tūkst. eurų, o „Nord Stream 2“ projekto vystytojos – 20 mln. eurų.
JAV plečia sankcijas „Nord Stream 2“ projektui – papildomi ribojimai numatyti patvirtintame 2021-ųjų finansinių metų gynybos biudžete. Išplėstos sankcijos paliestų įmones, įsitraukusias į „Nord Stream 2“ projekto užbaigimą, visų pirma – už vamzdynams tiesti naudojamų laivų pardavimą, nuomą ar perleidimą, taip pat ir tarpininkavimą tokiuose sandoriuose, tokių laivų draudimą ar perdraudimą, jų techninį modernizavimą arba sąlygų tam sukūrimą.
10 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos ties 94 proc. jo įgyvendinimo 2019-ųjų įšalo beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias tuomet patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šios baudžiamosios priemonės numatė turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas darbuose tiesiogiai dalyvaujančioms bendrovėms ir jų darbuotojams.
Vamzdyno tiesimas Rusijos per metus pertvarkytais specialiais laivais atnaujintas praėjusį mėnesį, jame dalyvauja ir Vokietijos bendrovės.
