Pokalbio metu buvo aptartos įvairios temos, įskaitant planus pratęsti pokalbį kitą mėnesį, atskaruose pranešimuose pranešė Otava ir Vašingtonas.
Pasak Kanados, pokalbis truko maždaug 30 minučių; abu lyderiai palietė įvairias temas, pradedant koronaviruso pandemija, dėl kurios nuo kovo mėnesio buvo uždaryta JAV ir Kanados siena, ir baigiant aplinkos apsauga.
J. Bidenas penktadienį taip pat pabendravo su Meksikos prezidentu Andresu Manueliu Lopezu Obradoru. Šis socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino aptaręs įvairius klausimus su JAV prezidentu, įskaitant COVID-19 pandemijos ir migracijos klausimus.
J. Trudeau ir J. Bidenas planuoja netrukus vėl pasikalbėti. Kanada pažymėjo, kad pokalbis gali įvykti vaizdo ryšio priemonėmis ar net asmeniškai, tuo tarpu Baltieji rūmai pranešė tik tiek, kad „abu lyderiai susitarė vėl pasikalbėti po mėnesio“.
Diskusijos, sakoma Kanados pareiškime, „paskatins svarbų darbą atnaujinant gilią ir ilgalaikę draugystę tarp Kanados ir JAV“.
Nei Vašingtonas, nei Otava tikslios būsimo pokalbio datos nepatvirtino.
Abiejų šalių teigimu, lyderiai aptarė J. Bideno sprendimą atšaukti leidimą tiesti naftotiekį „Keystone XL“, kuriam smarkiai priešinosi aplinkosaugininkai, tačiau kurį palaiko Otava.
Trečiadienį pradėjęs eiti pareigas J. Bidenas išleido vykdomąjį įsakymą, kuriuo panaikino leidimą tiesti vamzdyną, blokuodamas beveik prieš dešimtmetį pradėtą ??projektą.
J. Trudeau anksčiau teigė, kad tai yra „svarbus“ žemyno energetiniam saugumui ir darbo vietoms projektas. Penktadienį premjeras išreiškė nusivylimą dėl šio projektoatšaukimo.
„Ministras pirmininkas išreiškė Kanados nusivylimą dėl Jungtinių Valstijų sprendimo, susijusio su „Keystone XL“ naftotiekiu“, – sakoma J. Trudeau biuro pranešime. Jame taip pat sakoma, kad ministras pirmininkas pabrėžė „reikšmingą ekonominę ir energetinio saugumo naudą, kurią teikia abiejų šalių energetiniai santykiai“.
1 947 kilometrų ilgio naftotiekiu, kurį numatyta pradėti naudoti 2023 metais, planuojama pumpuoti iki 830 000 barelių naftos per dieną iš Albertos regiono į Nebraską, o iš ten, per esamą sistemą – į naftos perdirbimo gamyklas Teksase.
