„Visuomet buvome įsitikinę, kad čia, Vokietijoje, dislokuoti Amerikos kariai pasitarnauja Europos ir transatlantiniam saugumui, taigi, atitinka mūsų bendrus interesus“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
Daugelis spėliojo, kad D. Trumpo sprendimą padiktavo jo įtempti santykiai su Vokietija ir Europos Sąjunga dėl prekybos ginčų, bet buvo nuogąstaujama, kad toks žingsnis susilpnins Vakarų saugumą stiprėjant Rusijai.
JAV karių dislokuota Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau sugriuvus Berlyno sienai kontingentas ilgainiui buvo sumažintas nuo maždaug 200 tūkst. karių iki 34,5 tūkstančių.
Nors jų išvedimo perspektyva ryškėjo ne vienerius metus, liepos mėnesį D. Trumpo sprendimas perdislokuoti 12 tūkst. karių iš Vokietijos vis tiek daugelį sukrėtė, ypač mažų miestelių, užmezgusių tvirtus ekonominius ir kultūrinius ryšius su JAV kariuomene, gyventojus.
„Labai vertiname glaudų, ne vieną dešimtmetį trunkantį bendradarbiavimą su Vokietijoje dislokuotais Amerikos kariais“, – pabrėžė S. Seibertas.
Jis pareiškė, kad amerikiečių karius priimančios bendruomenės vertina jų buvimą, o bazes pavadino „gyvos transatlantinės draugystės dalimi“.
S. Seiberto teigimu, Vokietijos pareigūnai „konsultuojasi“ su JAV administracija dėl „tolesnių planų“, tačiau sprendimas, koks ateityje bus Amerikos karinis pėdsakas Europoje, yra „JAV vidaus reikalas“.
