Verslininkas ir filantropas O. Kavala jau ilgiau nei trejus metus laikomas už grotų be teismo nuosprendžio. Jis teisiamas dėl kaltinimų, susijusių su nesėkmingu 2016 metų puču ir 2013 metais vykusiais protestais prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Pernai vasarį 63 metų O. Kavala buvo išteisintas byloje, susijusioje su 2013-ųjų protestais. Tačiau jis buvo iškart vėl suimtas ir apkaltintas dalyvavimu nesėkmingame bandyme 2016 metais įvykdyti perversmą.
Praėjusį mėnesį Turkijos teismas panaikino ankstesnį O. Kavalos išteisinimą, o sausį teisėjas sujungė abi bylas.
JAV Valstybės departamentas trečiadienį pareiškė, kad kaltinimai O. Kavalai yra „melagingi“, ir pareikalavo nedelsiant paleisti jį į laisvę.
Turkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį atsikirto Vašingtonui, pareikalaudama „gerbti“ šalies teismų nepriklausomumą.
„Turkija yra šalis, valdoma laikantis teisinės valstybės principų, – rašoma URM išplatintame pareiškime. – Jokia valstybė ar asmuo negali nurodinėti Turkijos teismams.“
Šis apsikeitimas aštriais pareiškimais parodė, kad naujoji JAV prezidento Joe Bideno administracija nusiteikusi užimti griežtą poziciją Turkijos atžvilgiu žmogaus teisių klausimais.
R. T. Erdoganas palaikė itin draugiškus ryšius su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, padėjusiu Ankarai išvengti sankcijų.
Tačiau valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį per jo paskyrimo svarstymą Senate pareiškė, kad Ankara „elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis sąjungininkė“, ir kelia „labai rimtų iššūkių“.
Sausio 20 dieną prezidento pareigas praėjęs eiti J. Bidenas dar nesikalbėjo telefonu su R. T. Erdoganu, leidusiu suprasti, kad norėtų pataisyti santykius su Vakarais.
