„Irano pozicija nesikeičia. Irano branduolinė veikla visuomet buvo taiki ir liks taiki“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh.
„Aukščiausiojo lyderio fatva, kuria draudžiami masinio naikinimo ir branduoliniai ginklai, vis dar galioja“, – pridūrė jis, paminėdamas A. Khamenei religinį įsaką.
Pažadas buvo atnaujintas savaitė po to, kai žvalgybos ministras Mahmoudas Alavi pasakė, jog jei šalis kada nors būtų „stumiama“ kurti branduolinę bombą, tai nebūtų Teherano kaltė.
„Mūsų branduolinė industrija yra taiki. Aukščiausiasis lyderis [tai] aiškiai deklaravo savo fatvoje, – vasario 8-ąją parodytame interviu televizijai sakė M. Alavi. – Bet užspeista kampe katė gali elgtis kitaip... Jei jie stumia Iraną ta kryptimi, tuomet tai ne Irano, o tų, kurie jį stūmė, kaltė.“
Ministras pabrėžė, kad „normaliomis aplinkybėmis Iranas neturi tokių ketinimų ar planų“.
Irano žvalgybos ministrai gali būti paskirti ar atleisti tik su aukščiausiojo lyderio pritarimu.
Iranas apie minimos fatvos egzistavimą daug metų tik kalbėjo, o pirmą kartą jos tekstą paskelbė 2010 metais, kai buvo kilusi krizė dėl iraniečių branduolinės programos.
Tuo metu tarptautinė bendrija, ypač Vakarai ir Izraelis, kaltino Teheraną siekiant slapta įsigyti atominę bombą.
Fatvoje skelbiama, kad atominės bombos ir kitų masinio naikinimo ginklų naudojimas yra islamo draudžiamas dalykas. Šią fatvą Irano valdžia nuolat cituoja kaip Teherano gerų ketinimų garantiją.
Tačiau JAV valstybės departamentas M. Alavi komentarus pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“ ir sakė, kad Iranas pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį yra įsipareigojęs niekada „neįgyti branduolinių ginklų“.
Kontroversija kilo ant plauko pakibus svarbiam Irano ir pasaulio galybių 2015 metų susitarimui dėl Teherano branduolinės programos apribojimo mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais pasitraukė iš šio susitarimo ir sugrąžino sankcijas Teheranui, o Iranas reaguodamas po metų ėmė palaipsniui stabdyti savo įsipareigojimus pagal jį.
Naujoji prezidento Joe Bideno administracija išreiškė norą grįžti į susitarimą, bet reikalavo, kad Iranas iš pradžių vėl pradėtų visiškai laikytis savo įsipareigojimų, o Teheranas paragino tuojau pat atšaukti sankcijas.
Naujienų agentūra „Tasnim“, kuri yra laikoma artima Irano ultrakonservatoriams, užsipuolė M. Alavi dėl jo „stulbinamų pastabų“, galinčių sukelti „labai rimtų pasekmių“.
Agentūros komentare sakoma, kad aukščiausiojo lyderio fatva skirta ne vien Vakarams „nuraminti“ – ja parodoma, kad atominė bomba prieštarautų „Islamo Respublikos prigimčiai“.
„Šios pastabos absoliučiai prieštarauja nacionaliniams interesams, nes gali stiprinti Vakarų svertą derybose ir, dar svarbiau, suteikia pasitikėjimo neteisinga Amerikos“ pozicija Irano atžvilgiu, nurodė „Tasnim“
