2017-aisiais ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistų vyriausybės iniciatyva priimtas įstatymas įpareigoja tam tikras nevyriausybines organizacijas, per metus iš užsienio gaunančias daugiau nei 24 tūkst. eurų paramos, užsiregistruoti „užsienio finansuojamomis organizacijomis“ ir viešai paskelbti savo donorus.
Anot kritikų, šis įstatymas yra nukreiptas prieš JAV milijardierių George'ą Sorosą, 1984-aisiais įsteigusį Atviros visuomenės fondą (Open Society Foundation), kuris remia žmogaus teisių organizacijas, kritikuojančias V. Orbano politiką.
Vengrija savo ruožtu tvirtina, kad šis įstatymas reikalingas skaidrumui užtikrinti.
Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas (ETT) pernai birželį nusprendė, kad taikomi suvaržymai pažeidžia kapitalo judėjimo laisvę ir asociacijų laisvę.
Ketvirtadienį išplatintame pareiškime Europos Komisija nurodė išsiuntusi Vengrijai laišką su oficialiu įspėjimu, kad šalis nevykdo ETT nutarties.
Komisija pažymėjo, kad Vengrija nepanaikino įstatymo, ir davė šaliai du mėnesius atsakyti. Jei Budapeštas nereaguos, Europos Komisija gali siūlyti teismui imtis prieš Vengriją finansinių sankcijų.
Šis įstatymas yra vienas iš virtinės klausimų, dėl kurių smarkiai nesutaria Budapeštas ir Briuselis. Vengrija, be kita ko, kritikuojama dėl nuokrypio nuo teisinės valstybės principų ir griežto V. Orbano nusistatymo prieš imigraciją.
