Politinė krizė šioje narystės ES siekiančioje Kaukazo valstybėje kilo po spalį įvykusių parlamento rinkimų, kurių rezultatus opozicija laiko suklastotais.
Aklavietė komplikavosi praėjusį mėnesį, policijai atlikus kratas Gruzijos didžiausios opozicinės jėgos – Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) – biuruose ir areštavus šios partijos pirmininką. Dėl to galiausiai atsistatydino šalies premjeras.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis partijų derybas inicijavo šį mėnesį lankydamasis Tbilisyje. Tarpininkauti šiose derybose jis paskyrė švedų diplomatą Christianą Danielssoną.
Tikslas buvo ambicingas – rasti bendrą pagrindą dėl rinkimų ir teismų reformų, kalinamų opozicijos politikų paleidimo ir pirmalaikių rinkimų perspektyvos.
„Padaryta tam tikros svarbios pažangos dėl kelių pirmininko Michelio šešių punktų plano aspektų. Tačiau kitais klausimais pažanga mažesnė“, – anksti penktadienį sakė Ch. Danielssonas.
Jis nurodė penktadienį išvykstantis į Briuselį informuoti Ch. Michelio.
Opozicijos lyderiai kaltina valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ žlugdant derybas ir kenkiant Gruzijos siekiui užmegzti glaudesnius ryšius su ES.
„Opozicija laikėsi labai konstruktyvaus požiūrio, bet valdančioji partija pareikalavo persvarstyti Danielssono pasiūlytą susitarimo projektą, todėl susitarti buvo neįmanoma“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš VNJ lyderių Salomė Samadašvili.
Valdančioji partija „užtrenkė duris Europai ir nuvylė Sakartvelo žmones“, sakė ji.
Valdančiosios partijos pirmininkas Iraklis Kobachidzė apkaltino opoziciją keliant „antivalstybinius ultimatumus“.
„Atmetėme šiuos reikalavimus dėl pirmalaikių rinkimų ir tariamų politinių kalinių [paleidimo]“, – sakė jis.
Pakenkdamos valdančiosios partijos teisėtumui opozicinės grupės po spalio rinkimų atsisakė dirbti parlamente, rengia masinius mitingus, smerkia sukčiavimą per rinkimus ir reikalauja naujo balsavimo.
