Šis žingsnis yra lėto stabilumo grįžimo į Libiją ženklas po daugelį metų trukusių konfliktų.
„Nuo pirmadienio vėl atsidarys mūsų ambasada Tripolyje, ir mūsų ambasadorius galės sugrįžti į jūsų teritoriją“, – E. Macronas Paryžiuje sakė Libijos prezidiumo vadovui Mohammadui Menfi, kuris atvyko į Prancūzija su oficialiu vizitu.
Ši ambasada buvo oficialiai uždaryta nuo 2014-ųjų liepos.
Nepaisant naujai įsigaliojusių karantino ribojimų – Paryžiaus gatvės pilnos
Naujoji Libijos pereinamoji vyriausybė buvo suburta per JT remtą taikos procesą, kuris buvo pradėtas Tunise praėjusių metų lapkritį. Vyriausybė buvo patvirtinta balsuojant Ženevoje, o kovo 10-ąją ją patvirtino Libijos parlamentas.
Naftos turtinga Libija yra krečiama pilietinio karo nuo 2011-ųjų, kai NATO palaikomo sukilimo metu buvo nuverstas ir nužudytas šalies diktatorius Muamaras Kadhafis.
„Noriu visiems parodyti savo ir Prancūzijos paramą naujajai suvienytai Libijos valdžiai, susikūrusiai per pereinamąjį procesą“, – sakė E. Macronas.
„Esame skolingi Libijai ir jos žmonėms dėl dešimtmečio neramumų“, – sakė prezidentas ir pridėjo, kad stabilumas regione neįmanomas be taikos Libijoje.
Prancūzija ir E. Macronas griežtai kritikuoja karinį Turkijos įsiveržimą į Libiją ir atmeta kaltinimus, kad Paryžius per konflikte slapta palaikė Libijos rytinę dalį kontroliavusių pajėgų karinį vadą Khalifą Haftarą.
E. Macronas primygtinai tvirtino, kad Turkijos karių ir Ankarą palaikančių Sirijos karinių grupuočių bei Rusijos samdinių, kurie, kaip pranešama, dalyvauja konflikte, pasitraukimas yra prioritetas.
„Turime padaryti viską, kad užsienio karinės pajėgos, kurios [kovoja] Libijoje, išvyktų kuo greičiau“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
Susiję straipsniai
„Turkijos ir Rusijos kovotojai – jų arba kitų pasiųsti užsienio kovotojai – privalo išvykti iš Libijos kuo greičiau, nes tik Libijos pajėgos yra teisėtos“, – pridėjo jis.