Dokumentą pasirašė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir jo kolega kinas Wang Yi, nurodė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.
Apie sutarties, žyminčios didesnį abiejų JAV varžovių suartėjimą, derinimo procesą iki šiol buvo skelbta labai mažai informacijos. Šis projektas Irane sulaukė prieštaringų vertinimų.
Paktas buvo pasiūlytas 2016 metų sausį. Jis yra dalis Kinijos pasaulinės infrastruktūros plėtros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI), kurios bendra vertė – apie 1 trln. JAV dolerių. Šis projektas, turintis padidinti Pekino įtaką užsienyje, yra vienas svarbiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo planų.
Kinija yra pagrindinė Irano prekybos partnerė ir iki 2018 metų buvo viena didžiausių iranietiškos naftos pirkėjų, kol tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai sugrąžino skaudžias ekonomines sankcijas šiitiškai respublikai, pasitraukęs iš daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Kinijos ir Irano sutartis, anot Teherano, apima „politinę, strateginę ir ekonominę“ dedamąsias.
„Manome, kad šis dokumentas gali būti labai veiksmingas gilinant“ Irano ir Kinijos santykius, sakė šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh.
Xi Jinpingas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhani prieš penkerius metus susitarė, kad bus parengtas planas „abipusėms investicijoms transporto, uostų, energetikos, pramonės ir paslaugų srityse“.
„Irano vyriausybė ir žmonės visada siekė plėtoti ryšius su tokiomis patikimomis, nepriklausomomis šalimis kaip Kinija“, tuo metu sakė aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Pasak jo, siūloma bendradarbiavimo sutartis yra „teisinga ir protinga“.
„Nieko slapta“
Pernai liepą Irane kilo skandalas, buvusiam prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui pareiškus, kad vyksta derybos dėl „naujos 25 metų sutarties su užsienio šalimi“, šiitiškos respublikos žmonėms apie tai nieko nežinant.
Užsienio reikalų ministras išprovokavo piktų šūksnių parlamente, kai patikino įstatymų leidėjų, kad siūlomoje sutartyje nėra „nieko slapta“. M. J. Zarifas taip pat žadėjo, kad sutarties tekstas bus viešai paskelbtas, „kai tik bus baigtas derinti“.
Vyriausybė šio pažado dar neišpildė – iki šiol apie šį paktą paskelbta labai nedaug.
Wang Yi vizitas Teherane įvyko praėjus kelioms dienoms po jo susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Kinijos Guilino mieste.
Visų šių trijų šalių vyriausybių santykiai su Vašingtonu išlieka pašliję, o JAV prezidento Joe Bideno administracija žadėjo toliau laikytis griežtos linijos Maskvos, Pekino ir Teherano atžvilgiu, nors ir akcentuoja diplomatines pastangas.
Kinija ir Rusija yra tarp šalių, 2015 metais pasirašiusių su Iranu vadinamąjį Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA), pagal kurį šiitiška respublika įsipareigojo apriboti savo branduolines ambicijas mainais į sankcijų švelninimą. D. Trumpui iš šios sutarties pasitraukus 2018 metais, JCPOA atsidūrė ant žlugimo ribos, bet J. Bidenas sakė, kad tikisi ją atgaivinti.
Maskva ir Pekinas griežtai kritikuoja D. Trumpo atnaujintas JAV sankcijas Teheranui ir pasisakė už JCPOA atgaivinimą.
J. Bidenas sakė nesiekiantis „konfrontuoti“ su Kinija, bet pripažino, kad abi supervalstybės intensyviai varžysis.
„Keletą kartų asmeniškai sakiau jam, kad mes neieškome konfrontacijos, nors žinome, kad konkurencija bus labai aštri“, – kalbėjo JAV lyderis.
Kinija įvedė sankcijas trims JAV ir Kanados piliečiams
Kinija šeštadienį paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš du JAV ir vieną Kanados pilietį. Tai atsakas į Vakarų valstybių sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kinijos netinkamo elgesio su uigūrais, praneša AFP.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad į Kiniją, Honkongą ir Makao draudžiama atvykti dviem JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos (CIRF) nariams, Gayle Manchin ir Tony‘ui Perkins‘ui, taip pat Kanados parlamentarui Michaelui Chongui bei Kanados parlamento žmogaus teisių komiteto nariams.
Žmogaus teises ginančių organizacijų teigimu, mažiausiai 1 mln. uigūrų ir kitoms musulmonų grupėms priklausančių žmonių yra kalinami „perauklėjimo stovyklose“ Sindziango regione, Kinijos šiaurės vakaruose. Jie išnaudojami priverstiniam darbui, o moterys priverstinai sterilizuojamos.
Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos šią savaitę pritaikė sankcijas kai kuriems Sindziango regiono valdžios ir verslo atstovams. Pekinas į tai atsakė veiksmais, nukreiptais prieš ES ir Jungtinės Karalystės piliečius.
Kinijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį paskelbė, kad JAV ir Kanada rėmėsi „gandais ir dezinformacija“.
Vakarų valstybių piliečiams, kuriems Kinija pritaikė sankcijas, draudžiama vykdyti verslą su Kinijos piliečiais ir organizacijomis.
Ministerija taip pat pareikalavo, kad jie „nustotų kištis į Kinijos vidaus reikalus, kitaip jie gali nudegti pirštus.“
