Praeitą ketvirtadienį viršūnių susitikimą surengę ES lyderiai sakė esantys pasiruošę pagerinti santykius su Ankara, jeigu R. T. Erdoganas tęs „deeskalaciją“, praeitais metais smarkiai padidėjus įtampai tarp bloko ir Turkijos dėl padėties Viduržemio jūros rytinėje dalyje.
Bendrija teigiamai įvertino atnaujintas Turkijos ir Graikijos derybas dėl ginčijamų jūrinių sienų, taip pat planus iš naujo išjudinti Jungtinių Tautų remiamą taikos procesą padalytame Kipre.
Vis dėlto lyderiai R. T. Erdogano politiką vertina itin atsargiai. Be to, smarkiai nerimaujama dėl Ankaros pastarųjų pastangų uždaryti vieną opozicijos partiją ir atsiribojamą nuo Stambulo konvencijos, raginančios išgyvendinti smurtą prieš moteris.
Praeitą savaitę vykusio viršūnių susitikimo išvadose rašoma, kad ES „pasirengusi etapais, laikantis proporcingumo ir abipusiškumo principo, palaikyti ryšius su Turkija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse“. Tačiau tai bus daroma tik su sąlyga, kad „dabartinė deeskalacija bus išlaikyta ir kad Turkija konstruktyviai bendradarbiaus“.
Išvadose taip pat sakoma, kad ES pasirengusi atnaujinti sankcijas, kad „apgintų savo ir valstybių narių interesus“, jei Ankara pakeis kursą.
Per Europos Vadovų Tarybos pirmininko Ch. Michelio ir Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen derybas su R. T. Erdoganu gali būti aptartos svarbūs Turkijos užmojai, įskaitant pastangas modernizuoti muitų sąjungą su ES, liberalizuoti vizų režimą, taip pat pastangos užsitikrinti didesnę Bendrijos paramą milijonams pabėgėlių, pasitraukusių į Turkiją dėl konflikto Sirijoje.
Turkija spaudžia Briuselį atnaujinti prieš penkerius metus pasirašytą susitarimą, kuriuo Ankara įsipareigojo stabdyti didelio masto migrantų į ES srautą mainais į milijardus eurų pagalbos.
Blokas atsisako iš naujo derėtis dėl sutarties sąlygų, bet praeitą savaitę Bendrijos lyderiai paragino Europos Komisiją parengti pasiūlymų dėl galimybės padidinti finansavimą Ankarai.
ES lyderiai sakė per viršūnių susitikimą birželį aptarsiantys Turkijos padarytą pažangą, taip pat nurodė galintys priimti „tolesnių sprendimų“ dėl bendradarbiavimo.
Bloko narių požiūriai dėl santykių su Ankara išsiskiria: Graikija, Kipras ir Prancūzija laiko laikytis griežtosios linijos, o kai kurios kitos, ypač Bendrijos ekonomikos galiūnė Vokietija, pasisako už glaudesnius ryšius.
