Šis pareiškimas pasakytas tuomet, kai Maskva ir Kijevas vienas kitą apkaltino dėl išaugusio smurto ne vienerius metus trunkančiame konflikte tarp Ukrainos karių ir Rusijos remiamų separatistų.
Kijevas teigia, kad separatistai „sistemiškai pažeidinėja liepos mėnesį pasirašytas paliaubas“ ir kaltina Rusiją dėl tariamo Rusijos karinių pajėgų susikūrimo netoli bendros sienos. Kremlius šiuo kaltinimus neigia.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba balandžio 1 d. tviteryje parašė, kad kalbėjosi su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaline sekretore Helga Schmid „dėl sistemingo Rusijos įsikišimo į padėties Ukrainos rytuose ir Kryme pablogėjimą“.
Jis taip pat pasveikino, kad šią savaitę dar vieneriems metams buvo pratęsta ESBO specialioji stebėjimo misija Ukrainoje. Jis teigė, kad ši organizacija „turėtų atidžiai sekti Rusijos žingsnius“.
Vėliau transliuotame interviu S.Lavrovas citavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sakant „tie, kurie bandys pradėti naują karą Donbase, sugriaus Ukrainą“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija „savo karius kilnoja savo teritorijoje dėl savų priežasčių, ir tai neturėtų niekam kelti rūpesčio“.
„Turime išlikti budrus dėl to, kad NATO karių veikla intensyvėja netoli Rusijos sienų“, – sakė jis.
Ketvirtadienį JAV perspėjo Rusiją nebauginti Ukrainos, o gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas per pokalbį telefonu su kolegomis iš Ukrainos išreiškė jiems paramą.
Rusija, kuri 2014 m. prievarta aneksavo Krymą ir ilgai neigė savo kariuomenės buvimą šalyje, neigė dalyvavimą kovose Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko regionuose, nors buvo reikšmingų įrodymų
ESBO misija Ukrainoje pastarosiomis dienomis pranešė apie šimtus paliaubų pažeidimų Donecke ir Luhanske konflikto metu, kuris nuo 2014 m. pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Rusija aneksavo Krymą 2014-ųjų kovą, pasiųsdama karius ir surengusi referendumą, laikomą neteisėtu mažiausiai 100 pasaulio šalių.
Kreipdamasi į ESBO nuolatinė tarybą Vienoje kovo 31 d., JAV patikėtinė Courtney Austrian pasveikino ESBO misijos įgaliojimų pratęsimą ir dar kartą patvirtino nepalaužiamą Vašingtono įsipareigojimą saugoti Ukrainos „suverenitetą, teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu priepažintose sienose, įskaitant jos teritorinius vandenis“.
JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby taip pat vėliau pareiškė, kad „destabilizuojantys Rusijos veiksmai kenkia deeskalavimo ketinimams, kurie buvo pasiekti dar praėjusių metų liepos mėnesį sudarant ESBO tarpininkavimo susitarimą dėl paliaubų“.
„Mes diskutuojame apie susirūpinimą dėl šio įtampos ir paliaubų pažeidimų bei regioninės įtampos padidėjimo su NATO sąjungininkais“, – sakė J.Kirby.
Ukrainos kariškiai kovo 26 d. pranešė, kad keturi Ukrainos kareiviai žuvo ir dar du buvo sužeisti per apšaudymą Donecke, o tai reiškia, kad bendras Ukrainos karių skaičius, nužudytų nuo gruodžio, siekia 19 žmonių.
Kovo 30 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Ruslanas Khomčakas apkaltino Maskvą stiprinant karines pajėgas šalia Ukrainos ir Rusijos sienos „prisidengiant pasirengimu strateginėms pratyboms“.
Kylanti įtampa yra tik priedas prie tūkstančių karių, esančių kovinėse brigadose, pulkuose ir aprūpinimo daliniuose, dislokuotuose Donecke ir Luhanske palaikant Rusijos reguliariosioms pajėgoms, sakė jis „Amerikos balsui“.
„Mes ruošiamės visoms įmanomoms provokacijoms ir reakcijoms į priešo veiksmus“, – sakė Khomchakas.
Pirmą kartą R.Khomchakas kaltinimus dėl stiprinamų Rusijos karinės pajėgos pateikė kalbėdamas Ukrainos parlamente kovo 30 d.
Šie komentarai sulaukė V.Putino atsakymo per kovo 30 d. vaizdo konferencijos pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.
V.Putinas dėl įtampos kaltino Ukrainą ir paragino Kijevą pradėti tiesioginį dialogą su vietos separatistų pajėgomis.
Pirmininkaujančios Prancūzijos pareiškime nurodoma, kad per vaizdo konferencijos skambutį E.Macronas ir A.Merkel ragino Putiną imtis veiksmų eskalacijai mažinti.
„Pabrėžtas būtinumas Rusijai ryžtingai įsipareigoti stabilizuoti paliaubas Ukrainoje ir surasti išeitį iš krizės, laikantis Minsko susitarimų“, – sakė Eliziejaus rūmai.
Vokietija, Rusija, Prancūzija ir Ukraina yra vadinamojo Normandijos ketverto, sukurto bandant išspręsti Ukrainos konfliktą, dalis.
Parengta pagal RFE/RL inf.
