120 narių parlamentas, dvi dienas posėdžiavęs neeilinėje sesijoje, trečiajame balsavimo ture 71 balso dauguma į prezidento postą išrinko buvusią parlamento pirmininkę Vjosą Osmani-Sadriu.
Vienuolika balsų pripažinti negaliojančiais, o dvi opozicijos partijos ir etninė serbų mažumos partija boikotavo balsavimą.
Lapkritį 38 metų V. Osmani-Sadriu laikinai pakeitė buvusį šalies prezidentą Hashimą Thaci, kuris per 10-ąjį dešimtmetį vykusį karą už nepriklausomybę nuo Serbijos vadovavo partizanams. Valstybės vadovas atsistatydino, kai Kosovo specialiajame tribunole Hagoje jam buvo iškelti kaltinimai dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
Septintąją prezidentę nuo karo laikų ir antrąją moterį šiame poste V. Osmani-Sadriu palaikė kairysis Apsisprendimo judėjimas („Vetevendosje“), didele persvara laimėjęs vasario 14 dieną vykusius pirmalaikius rinkimus. Šiuo metu partijos atstovai užima tris aukščiausius postus: prezidento, parlamento pirmininko ir premjero.
V. Osmani-Sadriu rinkimų metu gavo daugiausia rinkėjų balsų.
Būdama prezidente, ji daugiausia eis simbolines valstybės vadovės pareigas, tačiau vadovaus užsienio politikai ir ginkluotosioms pajėgoms.
Naujosios prezidentės prioritetų sąraše yra derybų su buvusia priešininke Serbija atnaujinimo klausimas, nors ministro pirmininko Albino Kurti vyriausybė teigė, kad tai nėra jos vienas svarbiausių tikslų.
Kosovas paskelbė nepriklausomybę 2008 metais, kai NATO įsikišo įsikišo į 10-o dešimtmečio pabaigoje kilusį Kosovo karą, kad sustabdytų žiaurias tuometinio Serbijos autokratinio lyderio Slobodano Miloševičiaus represijas prieš albanus, kovojusius dėl nepriklausomybės.
Kosovo Respubliką pripažįsta daugiau nei 100 šalių, tačiau to nėra padarius Serbija ar jos sąjungininkės, pavyzdžiui, Rusija ir Kinija.
