Šios lėšos per ateinančius septynerius metus bus paskirstytos bendriems tyrimo ir plėtros projektams, turintiems sustiprinti Europos gynybą. Iki 8 proc. lėšų bus nukreipta naujoms „ardomosioms technologijoms“.
„Privalome vis labiau sugebėti patys pasirūpinti savo saugumu ir būti saugumo [srities] žaidėjai pasaulinėje scenoje“, – Europos Parlamentui sakė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas.
„Europos gynybos fondas yra esminis statybos blokas didinant Europos nepriklausomybę“, – pridūrė jis.
Jau dešimtmečius verda debatai, kokį vaidmenį Briuselis turėtų atlikti organizuojant Bendrijos gynybą. ES šalys, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, dažnai vengdavo pritarti pastangoms integruoti karinius pajėgumus.
Susitarimas dėl fondo įkūrimo buvo pasiektas Prancūzijai spaudžiant ES plėtoti „strateginę autonomiją“. Paryžius argumentuoja, kad koronaviruso pandemija, stiprėjanti Rusija ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai nutraukti ryšius su sąjungininkais parodė, kad Europa turi būti pajėgi veikti savarankiškai.
Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, blokas prarado šiek tiek karinio ir diplomatinio svorio, tačiau „Brexit“ taip pat lėmė, kad Briuselio diskusijose nebeliko nuožmaus oponento visoms iniciatyvoms, galinčioms atvesti prie Europos kariuomenės įkūrimo.
Pastaraisiais metais ES ambicijos dėl bendros gynybos įgavo pagreitį, ir visos ES narės, išskyrus dvi, 2017 metais pasirašė svarbų Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) paktą.
Europos Parlamento įgaliotinis gynybos fondo kūrimo reikalams Zdzislawas Krasnodebskis stengėsi paneigti „mitus“, kad naujoji programa veda ES bendros kariuomenės įkūrimo link.
„Tai nėra pirmasis žingsnis Europos armijai įkurti, ir valstybės narės nenaudos šių lėšų bendriems karinės įrangos pirkimams“, – sakė jis.
„Svajonės apie pirmąjį Europos būrį, legioną ar bet kokį kitokį dalinį turės būti paliktos ateičiai“, – pabrėžė Z. Krasnodebskis.
Gynybos fondas pirmiausiai buvo pasiūlytas ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio, iš pradžių siekusio, kad šiai programai būtų skirta 13 mlrd. eurų.
