Šis renginys buvo skirtas pademonstruoti šiltėjančius ryšius tarp abiejų šalių, suvienijusių jėgas kaip pagrindinės Jungtinių Valstijų geopolitinės varžovės.
Kinų valstybinis transliuotojas CCTV parodė, kaip Xi Jinpingas ir V. Putinas pasisveikino per vaizdo ryšiu surengtą konferenciją ir paskelbė apie rusų suprojektuotų reaktorių statybų pradžią Kinijos Tianvano ir Sudapu atominėse elektrinėse.
„Rusijos ir Kinijos specialistai pradeda įgyvendinti tikrai pavyzdinį, svarbų bendrą projektą“, – per ceremoniją sakė V. Putinas, pareiškęs, kad bus statomi „galingi moderniausi Rusijos gamybos branduoliniai reaktoriai, atitinkantys visus saugos reikalavimus bei aukščiausius ekologinius standartus“.
Vaizdai iš įvykio vietos: šimtai kinų evakuoti iš drebančio 72 aukštų dangoraižio
Projektai turi būti užbaigti 2026–2028 metais ir „taps svarbiu indėliu.... palaikant [Kinijos] energetinį saugumą“, pažymėjo V. Putinas.
Kinija siekia sumažinti didžiulę priklausomybę nuo anglių elektros gamyboje, tačiau konferencijos politiniai aspektai buvo ne ką mažiau svarbūs negu ekonominiai.
V. Putinas ir Xi Jingpingas palaiko vis glaudesnius ryšius, iš dalies remdamiesi bendra autokratinių lyderių tapatybe, engiančių savo politinius varžovus ir reikalaujančių visiško lojalumo iš veikėjų, kuriems jų valdymas yra naudingas ekonominiu požiūriu.
Susiję straipsniai
Tuo pat metu tiek Rusija, tiek Kinija labai kritiškai vertina Amerikos užsienio politiką, ypač Artimuosiuose Rytuose, ir yra pagrindiniai balsai Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje, siekiančioje suvaržyti Vašingtono įtaką Centrinėje Azijoje.
Kinija Maskvai taip pat yra gyvybiškai svarbi naftos ir dujų rinka, be to, kinai yra įsigiję nemažai rusiškų karinių lėktuvų ir kitos karinės įrangos. Tuo metu Rusija yra svarbi kiniškų įrenginių ir plataus vartojimo prekių pirkėja, nors jai teko apriboti tokius pirkimus dėl neigiamo Vakarų sankcijų poveikio ekonomikai.