Dabartiniais duomenimis, nuo 2019 m. pabaigos, kai Kinijoje pirmą kartą išplito koronavirusas, pasaulyje jau užfiksuota 3,4 mln. su COVID-19 siejamų mirčių.
Tačiau PSO skelbia, kad per tą laikotarpį mirė gerokai daugiau žmonių, kurie, jei ne pandemija, galėjo ir nemirti – jie sirgo COVID-19, tačiau liga jiems nebuvo nustatyta, arba dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo laiku pasiekti kitų sveikatos problemų gydymo.
Kritinė padėtis Indijoje: dėl perpildytų krematoriumų žmonių kūnai išmetami į Gango upę
„Bendras mirčių skaičius yra mažiausiai 2–3 kartais didesnis, nei oficialiai skelbiama“, – žurnalistams sakė už duomenis ir statistiką atsakinga PSO vadovo padėjėja Samira Asma, PSO paskelbus kasmetinę pasaulio mirčių statistikos ataskaitą.
Ataskaitoje teigiama, kad 2020 m. užfiksuotas mažiausiai trijų milijonų tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su COVID-19 mirčių prieaugis, o bendras patvirtintų mirčių nuo COVID-19 skaičius metų gale siekė 1,8 mln.
Paklausta, koks pandemijos nulemtas mirčių prieaugis galėtų būti skaičiuojamas dabar, S. Asma teigė: „manau, kad būtų saugu sakyti, jog suskaičiuotume nuo šešių iki aštuonių milijonų mirčių“.
PSO ir toliau bendradarbiauja su valstybėmis, kad „nustatytų tikrąjį pandemijos aukų skaičių, o ši informacija leistų geriau pasiruošti būsimoms pandemijoms“, – sakė S. Asma.
Susiję straipsniai
Oficialaus mirčių nuo COVID-19 ir bendro aukų skaičiaus neatitikimą lemia vėluojantys valstybių valdžių pranešimai dėl aukų skaičiaus, informacija taip pat nėra tiksli dėl to, kad daugumai mirusių vyresnio amžiaus žmonių nebuvo atliekami COVID-19 testai. Skaičiuojama, kad daugybei COVID-19 nesirgusių žmonių dėl koronaviruso apribojimų laiku nebuvo suteikta jiems būtina medicininė pagalba.
„Mirčių prieaugio rodiklis geriau atspindi bendrą vaizdą, nes jis apima ir tiesioginį, ir netiesioginį pandemijos poveikį“, – žurnalistams sakė PSO duomenų analitikas Williamas Msemburis.