ICAO Taryba rengia susitikimą, incidentui smarkiai paveikus skrydžius Europos oro erdvėje. Trečiadienį iš Minsko į Barseloną skridęs lėktuvas nebuvo įleistas į Prancūzijos oro erdvę, o Lenkija ir Lietuva uždarė savo oro erdvę Baltarusijos oro bendrovėms.
Tačiau autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį kreipdamasis į parlamentą tvirtino, kad „veikė teisėtai, gindamas mūsų žmones“.
Pirmą kartą viešai kalbėdamas apie sekmadienį įvykusį incidentą, kai buvo priverstinai nutupdytas oro bendrovės „Ryanair“ keleivinis orlaivis ir kartu su drauge sulaikytas juo skridęs tinklaraštininkas ir vienas iš opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjų Ramanas Pratasevičius, A. Lukašenka tarptautinį pasipiktinimą atmetė.
Pasak jo, kritika tėra dar vienas oponentų bandymas pakenkti jo valdymui.
„Kaip ir prognozavome, mums bloga linkintieji namuose ir užsienyje pakeitė valstybės puolimo metodus. Jie peržengė daugybę raudonų linijų ir peržengė sveiko proto bei žmogiškos moralės ribas“, – sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka, dažnai pavadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, šiuo metu patiria bene didžiausią tarptautinį spaudimą per beveik 27 savo valdymo metus.
Jam ir jo sąjungininkams Vakarai jau taiko virtinę sankcijų dėl protestų, kilusių po rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, brutalaus slopinimo. Tuos rinkimus, kuriuose A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais.
Tačiau A. Lukašenką toliau tvirtai palaiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, penktadienį susitiksiantis su Baltarusijos vadovu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad nėra jokios priežasties abejoti A. Lukašenkos argumentais dėl sprendimo priverstinai nutupdyti Minske „Ryanair“ lainerį ir sulaikyti juo skridusį opozicijos aktyvistą bei jo draugę.
Nutraukti oro susisiekimo ryšiai
ICAO, kuriai priklauso ir Baltarusija, pirmadienį pareiškė, kad yra „smarkiai susirūpinusi dėl akivaizdžiai priverstinio“ „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo.
Pagal 1944 metų konvenciją, kuria buvo įsteigta ICAO, visos valstybės valdo oro erdvę virš savo teritorijų.
Tačiau konvencijoje taip pat sakoma, kad šalys privalo „susilaikyti nuo ginklų panaudojimo prieš skrendančius civilinius orlaivius ir kad perėmimo atvejais negali būti sukeliamas pavojus lėktuve esančių žmonių gyvybėms ir lėktuvo saugumui“.
Kaip buvo pranešta, sekmadienį iš Atėnų į Lietuvos sostinę skridęs „Ryanair“ laineris buvo paragintas nusileisti Minsko oro uoste – esą dėl galimai lėktuve padėtos bombos. Šis nutupdymas buvo atliktas Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos įsakymu; per jį į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
Trečiadienį A. Lukašenka tvirtino, jog tai, kad „lainerį leistis privertė naikintuvas MiG-29, yra absoliutus melas“.
Jis teigė, kad Ukraina, Lenkija ir Lietuva nedavė leidimo „Ryanair“ lėktuvui nutūpti, todėl vienintelė jo galimybė buvo pasukti į Minską.
Lėktuvui nutūpus Baltarusijos sostinėje buvo areštuoti lėktuvu skridę 26 metų žurnalistas Ramanas Pratasevičius – opozicijos „Telegram“ kanalo „Nexta“, koordinavusio pernai Baltarusijoje vykusius beprecedenčius protestus prieš A. Lukašenką, vienas įkūrėjų – ir jo 23 metų mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
ICAO neturi įgaliojimų skelbti sankcijas. Tačiau Europos lyderiai šią savaitę sutarė nutraukti oro susisiekimo ryšius su Baltarusija ir nurodė bendrovėms vengti Baltarusijos oro erdvės.
Trečiadienį kilo sumaištis, kai Baltarusijos valstybinių oro linijų „Belavia“ lėktuvas, turėjęs skristi iš Minsko į Barseloną, kaip parodė skrydžių stebėsenos tinklalapių informacija, buvo kelias minutes priverstas sukti ratus netoli sienos su Lenkija.
Lenkų tarnybos nurodė neįleidusios šio lėktuvo į savo oro erdvę, nes Prancūzija pranešė jo nepraleisianti.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad skrydžių draudimai neturėtų atimti iš baltarusių galimybės pabėgti nuo režimo.
Tačiau ji pridūrė, kad remia ES „protingus veiksmus“ ir kad baltarusiai „dėl to negali kaltinti nieko kito, tik režimą“.
„Gyvybė pavojuje“
R. Pratasevičius vėliausiai buvo matytas pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše, kuriame pripažino padėjęs organizuoti masinius neramumus. Dėl tokio kaltinimo jis galėtų būti nuteistas kalėti 15 metų.
Jo tėvas Dzmitras sakė, jog sūnaus advokatei buvo nurodyta, kad žurnalisto jo kameroje nėra.
„Galvojame, kad jis gali būti ligoninėje, – naujienų agentūrai AFP sakė tėvas. – Manome, kad jo gyvybė ir sveikata gali būti pavojuje.“
S. Sapega antradienį pasirodė kitame vaizdo įraše. Jame ji pasakė, kad dirbo „Telegram“ kanale „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiančiame duomenis apie šalies saugumo pajėgų narius.
Jos advokatas sakė, kad ji sugrąžinta kardomajam kalinimui dviem mėnesiams, o Rusija patvirtino, kad ji sulaikyta kaip įtariamoji dėl kriminalinio nusikaltimo.
Baltarusijos opozicija teigia, kad saugumo pajėgos nuolat filmuoja tokius įrašus, kuriuose matomi žmonės būna priversti padaryti tam tikrus pareiškimus.
Pernai Baltarusijoje kelis mėnesius vyko beprecedenčiai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, juose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau protestai buvo brutaliai nuslopinti, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti. Daugelis sulaikytųjų pranešė apie patirtus kankinimus.
Trečiadienį dešimtys žmonių į rytus nuo Minsko esančioje Biarozaukoje dalyvavo garsaus opozicijos aktyvisto Vitoldo Ašurako laidotuvėse. 50 metų aktyvistas sekmadienį mirė pataisos kolonijoje Baltarusijos rytuose. Pareigūnų teigimu, jam sustojo širdis.
Baltarusijos opozicija ragina tarptautinę bendriją imtis tolesnių veiksmų prieš režimą.
S. Cichanouskaja trečiadienį paragino Europos Parlamentą imtis virtinės konkrečių priemonių, įskaitant naujų užsienio investicijų draudimą, taip pat draudimą tokioms pagrindinėms Baltarusijos eksporto prekėms kaip naftos ir metalo produktai, kalio trąšos ir mediena.
JT raginimas ICAO atlikti tyrimą atkartoja ankstesnį NATO raginimą. Tačiau Rusijos parama Minskui reiškia, kad JT Saugumo Taryba tikriausiai nesutars dėl bendro pareiškimo.
