60 metų E. Raisi laimėjo penktadienį vykusius prezidento rinkimus, kuriuose dalyvavo mažiau nei pusė rinkėjų. Gyventojų apatiją skatino Teherano sprendimas neleisti balotiruotis daugeliui politikos sunkiasvorių ir šalyje besitęsianti JAV sankcijų sukelta ekonomikos krizė.
E. Raisi, ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas, vadovaujantis Irano teismų sistemai, rugpjūtį pakeis nuosaikųjį prezidentą Hassaną Rouhani, kurio reikšmingas pasiekimas yra 2015 metų branduolinis susitarimas tarp Irano ir pasaulio galingųjų valstybių.
„Bet kokios derybos, garantuojančios nacionalinius interesus, tikrai bus palaikomos, bet... neleisime, kad derybos vyktų [tik] dėl derybų“, – sakė E. Raisi ir pridūrė, kad jis buvo išrinktas esant „didžiuliam“ rinkėjų aktyvumui.
Pagal 2015 metais pasiektą susitarimą Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą. Tačiau 2018-aisiais tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai išvedė savo šalį iš sutarties ir sugrąžino Teheranui skaudžias ekonomines sankcijas, o šiitiška respublika savo ruožtu liovėsi laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal vadinamąjį Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas pranešė apie savo pasirengimą grįžti prie susitarimo, o valstybės signatarės, įskaitant Kiniją, Rusiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją, pastaruoju metu derasi Vienoje, kad JCPOA būtų atgaivintas.
E. Raisi, kuriam JAV taiko sankcijas dėl egzekucijų politiniams kaliniams 1988 metais, anksčiau neigė atlikęs kokį nors vaidmenį tose žudynėse.
Per pirmadienį surengtą spaudos konferenciją E. Raisi pareiškė „visuomet“ gynęs žmogaus teises.
„Viskas, ką padariau per savo tarnybos metus, visuomet būdavo susiję su žmogaus teisių gynimu“, – teigė išrinktasis Irano prezidentas ir kaltino Vakarų šalis žmogaus teisių pažeidimais.
Be to, E. Raisi pareiškė neketinąs susitikti su J. Bidenu.
„Ne“, – atkirto jis, atsakydamas į vieno amerikiečių leidinio klausimą, ar jis susitiktų su savo būsimu kolega, jeigu JAV po derybų nuspręstų panaikinti sankcijas šiitiškai respublikai ir pamėgintų išspręsti abiejų nesutaikomų priešių nesutarimus.
„Jokių kliūčių“ ryšiams su Rijadu
E. Raisi taip pat pareiškė, kad jo vyriausybė bus pasirengusi atkurti ryšius su Irano regionine priešininke Saudo Arabija.
„Iranas nemato jokių kliūčių ambasadų atkūrimui... nėra jokių kliūčių ryšiams su Saudo Arabija“, – sakė jis, tęsiantis diskusijoms dėl galimybių suartinti dvi besivaržančias Vidurio Rytų galiūnes, nepalaikančias diplomatinių santykių nuo 2016-ųjų.
Tais metais abiejų šalių ryšiai nutrūko, iraniečių protestuotojams užpuolus Saudo Arabijos diplomatines misijas. Šie neramumai buvo išprovokuoti karalystėje įvykdytos mirties bausmės vienam įtakingam šiitų dvasininkui.
Pranešama, kad abi šalys nuo balandžio veda derybas Bagdade, siekdamos pagerinti santykius.
E. Raisi, kurio dėvimas juodas turbanas rodo, kad jis yra pranašo Muhammado tiesioginis palikuonis, laikomas artimu 81 metų aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriam Irane priklauso galutinis žodis visais politikos klausimais.
E. Raisi pergale nebuvo abejojama, Sergėtojų Tarybai, sudarytoje iš 12 dvasininkų ir teisininkų, palikus tik septynis kandidatus iš beveik 600 pirminių pretendentų.
Trys iš šių pasirinktų kandidatų pasitraukė iš kovos, iki balsavimo likus dviem dienoms.
