Balsavimą dėl nepasitikėjimo pralaimėjęs S. Lofvenas pirmadienį pranešė pasitrauksiantis iš premjero pareigų, užuot inicijavęs pirmalaikius rinkimus, tad parlamento pirmininkui teko pareiga pradėti ieškoti, kas galėtų pakeisti vyriausybės vadovą.
Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas antradienį pasirinko į U. Kristerssoną, konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderį, sakydamas, kad jis yra didžiausios S. Lofveną nuvertusios partijos lyderis.
„Parlamente paprasčiausiai nėra sąlygų sudaryti naują dešiniąją vyriausybę“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad pranešė apie tai parlamento pirmininkui.
Po 2018 metais įvykusių rinkimų susiformavus susiskaldžiusiam parlamentui premjerą surasti užtruko keturis mėnesius, bet A. Norlenas pabrėžė, kad šįkart vyriausybės vadovo paieškos „negali taip ilgai tęstis“.
Jis davė Nuosaikiųjų partijos lyderiui tris dienas išsiaiškinti, ar jam pavyktų užsitikrinti pakankamą palaikymą, ir išreiškė viltį, kad pirmasis balsavimas dėl naujo premjero įvyks jau kitą savaitę.
A. Norlenas dar nepaskelbė, kas bus kitas asmuo, kuriam jis paves bandyti užsitikrinti daugumos palaikymą.
Jeigu premjeras nebūtų išrinktas per keturis balsavimus, automatiškai būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Jie turėtų būti surengti per tris mėnesius.
Kiti Švedijos parlamento rinkimai įprasta tvarka turėtų vykti ateinančių metų rugsėjį. Jie bus rengiami nepriklausomai, ar iki tol įvyks pirmalaikiai rinkimai, todėl švedų rinkėjams gali tekti pareikšti savo valią dukart per metų laikotarpį.
S. Lofveno socialdemokratų vyriausybė žlugo, premjerui susipykus su jo kabinetą rėmusia Kairiąja partija. Jis tapo pirmuoju švedų vyriausybės vadovu, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Prašymą surengti balsavimą pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.
Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu, interpeliaciją parėmus Nuosaikiųjų partijai ir krikščionims demokratams.
