„Teisingiausia šio politinio veiksmo nevadinti rinkimais. Vladimirui Putinui Dūmos sudėtis yra reikšminga tik tiek, kad 2024 metais, kai valdžia iš tiesų bus perduodama, Dūma bus viena iš nedaugelio, jo požiūriu, legitimių struktūrų“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje sakė M. Chodorkovskis.
„Todėl jam labai svarbu turėti šios institucijos kontrolę. Kai kalbu apie valdžios perdavimą, turiu omeny iš Putino Putinui. Iš Putino, kuris yra santykinai legitimus šiandien, Putinui, kuris neturės jokio legitimumo“, – pridūrė jis.
Atviros Rusijos fondo vadovas pabrėžė, kad V. Putinas „ne šiaip pažeidžia, o visiškai ignoruoja Konstituciją, atsižvelgiant į tą procesą, kaip buvo pataisyta Konstitucija, leidžianti jam likti valdžioje“.
M. Chodorkovskis teigė, kad opozicijos kandidatams praktiškai neleidžiama dalyvauti parlamento rinkimuose.
Anot jo, vienintelis opozicijos atstovas, kuriam leista kandidatuoti, šiuo metu yra areštinėje.
„Rinkėjams linkiu balsuoti už tuos, kurie nepalaiko Putino perrinkimo penktai kadencijai“, – sakė jis.
Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai vyks šių metų rugsėjo viduryje.
A.Lukašenka „daro paslaugą“ Kremliui
M.Chodorkovskis tikino neabejantis, kad Rusija prisideda prie Lietuvoje šiuo metu vykstančios nelegalios migracijos krizės.
„Esu tikras, kad pabėgėlių krizė kryptingai išprovokuota, siekiant padaryti spaudimą Lietuvai, jos valdžiai ir visuomenei. Tai ne tik logiška, bet ir esama tam pakankamai įrodymų. Ar Lukašenka veikia pats, aš tuo visiškai netikiu – Lukašenka daro paslaugą Kremliui“, – teigė M.Chodorkovskis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridūrė, kad toks nedraugiškų šalių elgesys buvo pastebimas ir anskčiau. „Pirmieji bandymai instrumentalizuotos migracijos vyko prie Norvegijos ir Suomijos sienos iš Rusijos teritorijos, kai pabėgėliai atsidurdavo prie sienos ant dviračių, kai kuriais atvejais net už poliarinio rato. Turbūt sunku už poliarinio rato gauti tiek dviračių, kažkas turėjo padėti.
Tai matome, kad Lukašenka tiesiog pasiėmė buvusį pavyzdį ir jį ištobulino, padarė iš to visą verslą. Ar Rusija šiandien pati aktyviai prisideda prie pervežimo, tiesioginių įrodymų neturime, bet dažnai fiksuojame vieną faktą, kad Rusija bando pelnytis iš chaoso“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis pripažino, kad tiesioginių įrodymų, jog šiuose procesuose dalyvauja Rusija, nėra, bet, anot jo, Kremlius „bando pelnytis iš chaoso“, o vienas naujausių pavyzdžių gali būti krizė Afganistane.
„Klausimas, ar iš Afganistano migruojantys žmonės nepasiliks Rusijoje ir ar neatsitiks taip, kad Putinas, pasėjęs chaosą, gaus jį ir pjauti?“ – svarstė G. Landsbergis.
Rusijos siekis palaikyti santykius su Talibanu – žaidimas su ugnimi
Kremliaus siekis palaikyti santykius su valdžią Afganistane perėmusiu Talibanu yra žaidimas su ugnimi, sako Lietuvoje viešintis Rusijos opozicijos atstovas, Atviros Rusijos fondo vadovas M.Chodorkovskis.
„Iš bendro supratimo galiu pasakyti, kad toks sąjungininkas yra žaidimas su ugnimi“, – žurnalistams penktadienį sakė opozicionierius.
Jis taip pat pridūrė pakankamai gerai neišmanantis tarptautinių santykių, kad galėtų plačiau pakomentuoti šią situaciją.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis antrino M. Chodorkovskiui, sakydamas, kad dar niekam nepavyko su Talibanu užmegzti tvarių santykių.
„Dar iki šiol nė viena vyriausybė, nė viena valdžia, nė viena imperija nerado būdo užmegzti tvarų ryšį su Afganistaną valdančiais nedemokratiškais žmonėmis. Ir visi jie nudegė“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pridūrė, kad pavojus gali grėsti ir kitoms šalims, kurios „įsitraukia į Afganistaną geopolitiškai“.
„Ta pati Kinija, kuri skuba pripažinti Talibano valdžią kaip žmonių pasirinkimą“, – teigė G. Landsbergis.
Rusija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Afganistane valdžią užgrobusio Talibano pateikti pirminiai patikinimai yra „teigiamas signalas“ ir kad Maskva palaiko „įtraukų“ politinį dialogą šioje šalyje. Savo ruožtu Pekinas teigė, kad Kinija yra pasirengusi palaikyti „draugiškus santykius“ su Talibanu.
Vis dėlto abi šalys pabrėžė, kad neskubės pripažinti Talibano vyriausybės – dėl to spręs, reaguodami į jos elgesį.
Savaitgalį Talibanas užėmė sostinę Kabulą ir šalies kontrolę perėmė į savo rankas, po dviejų dešimtmečių trukusių kovų JAV pajėgoms traukiantis iš Afganistano.
Užėmęs Kabulą Talibanas pradėjo viešųjų ryšių kampaniją ir pažadėjo žiniasklaidos laisvę bei amnestiją visiems savo oponentams. Tačiau viename konfidencialiame Jungtinių Tautų dokumente, kurį matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad talibai vis aktyviau ieško žmonių, dirbusių su JAV ir NATO pajėgomis.
