Sekso paslaugų aktyvistai yra vieni labiausiai rizikuojančių žmogaus teisių gynėjų ir pasaulio mastu susiduria su daugybe grasinimų ir žiaurių smurtinių išpuolių.
Tyrimas, kurį rugpjūčio 12 d. paskelbė „Front Line Defenders“, parodė, kad dėl savo viešumo, sekso paslaugų teikėjai, atvirai ginantys savo bendruomenių teises, tampa dar labiau pažeidžiami ir taip dažnai vykdomoms atakoms nukreiptoms prieš sekso darbuotojus. Be to, jie susiduria su unikaliu, tiksliniu išnaudojimu dėl savo darbo žmogaus teisių srityje.
Remiantis 300 asmenų Tanzanijoje, Kirgizijoje, Salvadore ir Mianmare ataskaita, daugiausia dėmesio skiriama seksualinės prievartos atvejams, vadovų ir klientų grasinimams, reidams namuose ir biuruose, fiziniams išpuoliams ir policijos sekimui bei prievartai, kurią patiria sekso paslaugų teikėjai, užsiimantys darbu kovoje už žmogaus teises.
Paslaugas, kurias aktyvistai teikia sekso darbuotojams, apima: derybas dėl prieigos prie viešnamių, mokymus lyčių teisių tema, teisinių ir sveikatos konsultacijų teikimą, pranešimus apie smurtą ir kampanijas už laisvą judėjimą bei laisvą darbo pasirinkimą, norintiems ištrūkti iš sekso paslaugų sektoriaus.
„Front Line Defenders“ tyrimų ir viešumo koordinatorė ir pagrindinė ataskaitos autorė Erin Kilbride teigė: „Sekso darbuotojų teisių gynėjai imasi išskirtinės asmeninės rizikos, kad apsaugotų savo bendruomenių teises į teisingumą, sveikatos priežiūrą, būstą ir maistą, tuo pačiu reaguodami į policijos grasinimus, smurtą šeimoje, diskriminaciją, kriminalizavimą ir struktūrinį skurdą.“
Ataskaitos duomenimis, dažnai šie aktyvistai buvo vieninteliai žmonės, galintys ir norintys organizuoti sveikatos priežiūros mokymus vietose, kuriose parduodamos sekso paslaugos.
Daugeliu atveju jie užtikrino, kad sekso paslaugų teikėjams būtų suteiktas gydymas. Be jų indelio, šie pacientai būtų likę suluošinti arba susirgę gyvybei pavojingomis ligomis.
Taip pat buvo pabrėžtas aktyvistų vaidmuo kuriant bendruomeninius tinklus ir ginant sekso darbuotojų teisę susirinkti.
„Susibūrimas, net ir privačiai, yra radikalus ir pavojingas poelgis gynėjams, kurių tapatybės yra kriminalizuojamos“, – rašoma dokumente.
Su „The Guardian“ bendravę aktyvistai teigė, kad susiduria su daugiau nei įprastinėmis atakomis, nutaikytomis į prostitucija užsiimančius darbuotojus: išgyvena ir kankinimus kalėjimuose, užgauliojimą socialinėse medijose, klientų išpuolius.
Anot jų, policijos darbuotojai dažnai juos išnaudoja, reikalaudami pastaruosius seksualiai patenkinti, o aktyvistams nesutikus, grasina juos nubausti ar įkalinti.
Izmailas, sekso paslaugų aktyvistas Tanzanijoje, turėjo du mėnesius gydytis ligoninėje po to, kai viešbučio kambaryje jį išprievartavo ilgametis klientas ir dar keturi vyrai.
Izmailo klientas anksčiau niekada prieš jį nesmurtavo. Tačiau likus kelioms savaitėms iki užpuolimo jis sužinojo apie Izmailo darbą žmogaus teisių srityje ir pradėjo apie tai klausinėti.
Užpuolimo metu klientas nuolat kalbėjo apie Izmailo aktyvizmą ir teigė, kad dėl jo kaltės žmonės įsitraukia į prostituciją.
„Jis ne kartą man sakė, kad būti gėjumi nėra blogai, teikti sekso paslaugas už pinigus – taip pat, tačiau ragino mane nutraukti savo aktyvizmą. Jis žinojo apie mano vykdomus žmogaus teisių seminarus ir mokymus. Jis sakė, kad tai skatina užsiimti prostitucija ir kitus žmones, o ypač vaikus“, – prisiminė Izmailas.
Tanzanijoje sulaikytiems sekso darbuotojams, pareigūnų seksualiniai išpuoliai tapo įprastu reiškiniu.
Mainais už paleidimą jie dažnai yra verčiami atlikinėti lytinius aktus. Aktyvistai išnaudojami dar labiau – iš jų dažnai reikalaujama sekso už tai, kad būtų paleisti jų kolegos, užsiimantys prostitucija, o jei to atsisako – sulaukia kankinimo egzekucijų.
Viena moteris buvo pakartotinai kratoma elektros šoku, kuomet per savaitės trukmės sulaikymą, susijusį su jos darbu žmogaus teisių srityje, nesutiko lytiškai tenkinti pareigūnų.
Kirgizijoje prostitucija besiverčiantiems darbuotojams buvo mokama arba grasinama tam, kad jie įskųstų ir taip padėtų pareigūnams sulaikyti teisių gynėjus, vietose, kur jie dalino vaistus ir kitus sveikatos priežiūros produktus.
Mianmare policija seka aktyvistus pakeliui į viešnamius ir rengia reidus per žmogaus teisių mokymus. Kai kurie teisių gynėjai buvo priversti keisti savo paslaugų teikimo vietą, nes jiems tapus žinomiems dėl savo veiklos, policijos patruliavimas tam tikrose vietose sustiprėjo.
Aktyvistai dažnai žeminami policijos nuovadose sekso darbuotojų, kuriems jie bandė padėti, akivaizdoje.
„Policija įveda mus į nuovadas, o tada vartoja grubius žodžius, įžeidinėja, gėdina. Jie privertė mane blogai jaustis už tai, kas esu. Atrodo, kad jie nori įrodyti kitiems sekso paslaugų teikėjams, kad būti žmogaus teisių gynėju yra žeminantis dalykas“, – sakė sekso paslaugų teikėjų tinklo „Aye Myanmar Association“ informavimo darbuotojas Htutas.
Pranešime taip pat rašoma, kad Salvadore ir kitose šalyse fiziniai klientų ir sutenerių išpuoliai dažnais atvejais prasidėjo pastariesiems sužinojus apie sekso paslaugų teikėjo aktyvizmą.
Nemažiau svarbus ir oficialus skirtingų valstybių požiūris.
„Nuo tada, kai prezidentas Bukele karantino metu per televiziją kreipėsi į tautą ir pasakė, kad žmogaus teisių organizacijos gina vyriausybės priešus, padėtis ėmė blogėti. Jis išvardino nevyriausybinių organizacijų (NVO) tipus, anot jo, nedraugiškus valstybei – tarp jų buvo feministinės ir sekso darbuotojų organizacijos“, – apie situaciją Salvadore pasakojo žmogaus teisių organizacijos „Colectiva Venus“ atstovė Reina Espinoza.
Anot moters, kai prezidentas nacionalinėje televizijoje pasako, kad jie yra vyriausybės opozicijos frontas, jis skatina policiją ir ginkluotąsias pajėgas juos prispausti ir prieš juos smurtauti.
Ji teigia, kad prezidento jėga naudojama prieš visas NVO, tačiau sekso paslaugų teikėjų teisių gynėjų grupėms kliūna stipriausiai.
„Dabar matome visišką žmogaus teisių diskurso ir apskritai aktyvistų nepaisymą. Žinoma sekso darbuotojų teisių gynėja karantino metu buvo sulaikyta, nes išėjo nusipirkti vaistų nuo diabeto, kuriuo serga. Ji buvo laikoma areštinėje daugiau nei 40 dienų. Visi manome, kad šį neteisėtą laikotarpį ji buvo žiauriomis sąlygomis laikoma nelaisvėje dėl to, nes yra garsi teisių gynėja“, – pasakojo R.Espinoza.
Kaip teigia moteris, dėl ekonominės krizės Salvadore atsiranda vis daugiau moterų, pradedančių verstis prostitucija. Jos yra pačios pažeidžiamiausios, nes nežino, kokias teises turi kaip sekso paslaugų teikėjos ar kaip elgtis, kai patiria smurtą.
„Mes žinome, kad tam tikra visuomenės dalis mūsų neklausys, nes esame moterys. O kadangi esame ne tik moterys, bet ir sekso paslaugas teikiančios darbuotojos, visuomenės dalis, kuri mus ignoruos bus dar didesnė, tačiau niekas kitas už mus šio darbo nepadarys, todėl vienintelis būdas būti išgirstoms – ir toliau pačioms užsiimti šia veikla“, – išgyvenimais dalinosi moteris.
Nepaisant daugybės įrodymų, kad aktyvistams gresia pavojus dėl jų darbo ginant žmogaus teises, dauguma žmonių, nuo policijos iki jų šeimos narių tai atmeta, manydami, kad išpuolių jie susilaukia dėl savo darbo prostitucijoje, o ne dėl aktyvizmo padedant savo bendruomenėms.
E.Kilbride teigimu, žmogaus teisių gynėjai, kurie patys teikia sekso paslaugas yra geriausi, o kartais ir vieninteliai bendruomenės darbuotojai, kvalifikuoti ir galintys patekti į pavojingiausias vietas, kuriose žmonėms, parduodantiems seksą, reikia pagalbos.
Ataskaitos autorė tiki, kad organizuotų atakų mastas rodo tai, kad aktyvistų vykdoma veikla – įtakinga.
„Tiksliniai išpuoliai, kuriuos jie patiria – nuo seksualinės prievartos policijos nuovadose iki reidų jų namuose ir biuruose – rodo koks galingas yra jų darbas žmogaus teisių srityje“, – pažymėjo ji.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
