Daugiavaikes šeimas pavadinęs Rusijos ateities pamatu V.Putinas teigė: „Jos yra mūsų tūkstantmetės istorijos tęsinys – kaip valstybės, kaip vieningos tautos.“
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį gimstamumas Rusijoje smuko beveik penktadaliu: 2010-aisiais pasaulį išvydo 1 mln. 790 tūkst. kūdikių, o 2020-aisiais – 1 mln. 435 tūkst.
Rusės gimdo mažiausiai
Sociologinės apklausos rodo, kad pagrindinė to priežastis yra skurdas ir prastos gyvenimo sąlygos – pirmiausia būsto trūkumas.
Prastėja Lietuvos demografiniai rodikliai: tai gali lėtinti ekonomikos augimą
37 proc. moterų ir 29 proc. vyrų neplanuoja turėti vaikų jokiomis aplinkybėmis. O daugiavaikių šeimų šalyje yra labai mažai: statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, vidutinėje Rusijos šeimoje auga 1–2 vaikai, iš jų 70 proc. atvejų – tik vienas.
Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus sakė, kad Rusija išmiršta labai sparčiai: „Per pastaruosius 30 metų praradome daugiau nei 20 milijonų žmonių, o iki 2030-ųjų prarasime dar 30 milijonų, turint galvoje skirtumą tarp gimstamumo ir mirštamumo.“
Įdomu, kad Rusijos populiacija traukiasi pirmiausia pačių rusų sąskaita: 1979 m. vienai šios tautybės vaisingo amžiaus moteriai tekdavo 2,1 gimimo, 2015 m. skaičius sumažėjo iki 1,79, o dabar – dar labiau.
Remiantis demografų duomenimis, Rusijoje daugiausia gimdo šių tautybių moterys: ingušės (3,13 gimimo vienai moteriai), romės (3,09), čečėnės (2,89), avarės (2,68), darginės (2,56), lezginės (2,56), tuvės (2,49), jakutės (2,46).
Mažiausiai šių dienų Rusijoje gimdo žydės – kiekvienai jų vidutiniškai tenka 1,51 gimimo.
Paskatino izoliacija?
„Rosstat“ užfiksavo ir teigiamos statistikos: per šių metų pirmuosius penkis mėnesius gimstamumas Maskvoje, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 15 proc. Didžiausias naujagimių skaičius užfiksuotas sausio ir gegužės mėnesiais.
Dėl sausio viskas daugmaž aišku: 9 mėnesiais anksčiau, pernai kovo 5 d., V.Putinas paskelbė, kad balandžio 1 dieną Rusijoje prasidės karantinas, pavadintas ne darbo dienų režimu. Jis buvo kelis kartus pratęstas, todėl „ilgasis savaitgalis“ baigėsi tiktai gegužės 12 d. Žmonės sėdėjo namuose ir, kaip dabar paaiškėjo, veltui nešvaistė laiko.
Naujagimių antplūdį gegužės mėnesį sunkiau paaiškinti, juolab kad tai buvo didžiausias pikas – kūdikių padaugėjo net 48 procentais.
Praėjusį rugpjūtį–rugsėjį Maskvoje nebuvo paskelbtas griežtas karantinas.
Tačiau maksimaliai įmanomas gyventojų skaičius persikėlė į savo vasarnamius ir tai taip pat galima pavadinti šeimos saviizoliacija.
„Manau, kad pandemija suvaidino teigiamą vaidmenį“, – kalbėjo klinikos „Motina ir vaikas“ generalinis direktorius gydytojas Markas Kurceris. – Žmonės mažiau vaikštinėjo, nes buvo uždaryti restoranai ir barai – vyrai daugiau laiko praleisdavo su sutuoktinėmis.“
Vilioja dovanomis
Tuo metu, kai bendras gimstamumas visoje Rusijoje 2020 metais sumažėjo 3 proc., demografai „Maskvos fenomeną“ iš dalies paaiškina sostinės gimdymo namų politika.
Jie per pastaruosius kelerius metus pradėjo aktyviai reklamuoti savo paslaugas ir pritraukti gimdyves iš regionų viliodami dovanų rinkiniais, jeigu naujagimis bus registruojamas Maskvoje, tiesiog neišeinant iš gimdymo namų.
Nuo pernai dovanų rinkinyje, kurį tėvai gauna Maskvos gimdymo namuose, yra 45 daiktai: maitinimo, vystymo ir maudymosi reikmenys, čiulptukai, barškučiai, servetėlės, tepalai, higieniniai milteliai, taip pat apatiniai drabužiai kūdikiams ir net drabužiai visiems mažylio gyvenimo pirmiesiems metams.
Todėl daugelis besilaukiančių moterų iš Maskvos srities ir netgi kitų tolimesnių regionų specialiai keliavo į sostinę susilaukti vaikų.
Susiję straipsniai
O gimdymo namai, taip pagerinę savo veiklos rodiklius, iš valstybės gavo papildomą finansavimą ir premijas medicinos personalui.
Didžiulis skyrybų šuolis
Nors koronaviruso pandemija Maskvoje padidino santuokų skaičių, skyrybų banga buvo kur kas galingesnė. Per šių metų pirmuosius 5 mėnesius Rusijos sostinėje užregistruota 31 proc. daugiau vedybų nei analogišku laikotarpiu pernai, tačiau ištuokų šuolis – net 220 proc.
Panaši situacija fiksuota visoje Rusijoje, o skyrybų skaičius labiausiai pradėjo augti praėjusių metų birželį.
Ekspertai šį reiškinį sieja su praėjusį pavasarį kai kuriuose regionuose įvesto pirmojo saviizoliacijos režimo pabaiga: po dviejų ar trijų savaičių priverstinio neatsiejamo bendravimo daugelis susituokusių porų suprato, kad toliau nebegali gyventi kartu, ir skubėjo oficialiai nutraukti santykių.