„Galima sakyti, tai yra raudona linija, – interviu sakė Talibano atstovas Suhailas Shaheenas. – Jei JAV ar JK norėtų papildomo laiko evakuacijai tęsti, atsakymas yra „ne“. Antraip bus pasekmių.“
„Sky News“ žiniomis, talibai pareiškė, kad „Vakarų šalys pačios susikūrė šią problemą: jos neturėjo sklandžios [evakuacijos] sistemos“.
Anksčiau laikraštis „The Times“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per antradienį vyksiantį skubų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą prašys JAV prezidento Joe Bideno pratęsti JAV karių išvedimo iš Afganistano terminą, nustatytą rugpjūčio 31 dieną. Tačiau J. Bidenas sekmadienį išreiškė viltį, jog nukelti termino neprireiks.
Pernai vasarį Vašingtonas, vadovaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, su Talibanu pasirašė Dohos taikos susitarimą. JAV ir NATO įsipareigojo palikti Afganistaną iki šių metų gegužės, o kovotojai suteikė virtinę saugumo garantijų. Talibai, be kita ko, žadėjo pradėti taikos derybas su afganistaniečių vyriausybe, nebepulti JAV interesų šalyje ir neremti jokių teroristinių grupuočių.
Tačiau sudarius šį susitarimą Talibanas suintensyvino puolamąsias operacijas šalyje. Savo ruožtu dirbti JAV prezidento poste pradėjęs J. Bidenas nukėlė pasitraukimo galutinį terminą iki šių metų rugsėjo 11-osios, bet vėliau buvo paskelbtas naujas terminas – rugpjūčio 31-oji.
Tačiau pastarosiomis dienomis ekspertai spėja, kad užsitęsus evakuacijai Kabule, JAV nespės išvesti visų karių iki rugpjūčio 31-osios, kaip buvo planuota.
Talibano šaltiniai: naujos Afganistano vyriausybės nebus iki paskutinio JAV kario išvedimo
Talibanas savo vyriausybės sudėties neskelbs tol, kol Jungtinės Valstijos neužbaigs savo karių išvedimo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė du šaltiniai šiame islamistų judėjime.
„Nuspręsta, kad apie vyriausybės formavimą ir [ministrų] kabinetą nebus paskelbta, kol Afganistane yra bent vienas JAV karys“, – sakė vienas šaltinis.
Šią informaciją patvirtino ir kitas Talibano narys.
Jungtinė Karalystė per G-7 derybas ragins pratęsti evakuaciją iš Kabulo
Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad ragins Jungtines Valstijas pratęsti evakuacijos iš Afganistano terminą, o Talibanas savo ruožtu įspėjo, kad bet koks uždelsimas nulemtų „pasekmes“.
JAV prezidentas Joe Bidenas nustatė rugpjūčio 31-osios terminą chaotiškai evakuacijos lėktuvais operacijai, kurią organizuoja tūkstančiai laikinai dislokuotų amerikiečių karių, bet neatmetė galimybės terminą prireikus pratęsti.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas per Didžiojo septyneto (G-7) valstybių lyderių antradienio susitikimą internetu „bandys kelti galimybę pažiūrėti, ar Jungtinės Valstijos pratęs“ šį terminą.
Tačiau Talibano atstovas Suhailas Shaheenas televizijai „Sky News“ pareiškė, kad islamistų judėjimas nesutiks pratęsti rugpjūčio 31-osios termino užsienio kariams išvesti, o jei šis procesas užsitęs, bus pasekmių.
„Galima sakyti, tai yra raudona linija“, – interviu sakė atstovas. Pasak jo, bet koks delsimas būtų laikomas „okupacijos pratęsimu“.
„Jei JAV ar JK norėtų papildomo laiko evakuacijai tęsti, atsakymas yra „ne“. Antraip bus pasekmių“, – sakė S. Shaheenas.
„Jei jie ketina tęsti okupaciją, tai sukels reakciją“, – pridūrė jis.
JK gynybos sekretorius pabrėžė, kad evakuacija iš Afganistano sostinės po rugpjūčio 31-osios galėtų būti vykdoma tik vadovaujant JAV.
„Tikrai svarbu suprasti, kad Jungtinės Valstijos turi per 6 tūkst. žmonių Kabulo oro uoste, o kai jie pasitrauks, neliks tos struktūros... ir mes taip pat turėsime pasitraukti, – Škotijoje žurnalistams sakė B. Wallace'as. – Jei jų grafikas bus pratęstas bent diena ar dviem, tai suteiks mums dar dieną ar dvi žmonėms evakuoti.“
„Kadangi mums tikrai liko valandos, ne savaitės,.. turime išnaudoti kiekvieną minutę žmonėms išvežti“, – pabrėžė jis.
JK šiuo metu pirmininkauja G-7, taip pat vienijančiam Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją ir Jungtines Valstijas.
Talibano pasirinkimas
Kaip „Sky News“ sakė britų ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey, „sunki realybė“ ta, kad Talibanui, dabar kontroliuojančiam Afganistaną, priklauso labai svarus žodis.
„Manau, visi turi aiškiai pasakyti, kad tai nėra vien G-7 lyderių rytojaus diskusija; tai – diskusija su Talibanu“, – sakė jis.
„Talibanas galės rinktis; jie gali siekti bendrauti su tarptautine bendrija ir parodyti, kad nori būti tarptautinės sistemos dalis, arba gali apsisukti ir pasakyti, kad pratęsimo galimybės nėra“, – nurodė J. Heappey.
Didžioji Britanija, dislokavusi 1 tūkst. karių, kad jie padėtų evakuoti žmones iš Kabulo, siekia ilgesnio laiko visų kriterijus atitinkančių asmenų išskraidinimui. Transatlantinių sąjungininkių gynybos ministrai sekmadienį šiuo klausimu kalbėjosi telefonu.
Britai nuo rugpjūčio 13 dienos iš Kabulo jau evakavo 5 725 žmones, tarp jų daugiau kaip 3,1 tūkst. afganistaniečių, galinčių prašyti prieglobsčio, ir jų šeimų narių, nurodo Gynybos ministerija.
Anksčiau pirmadienį J. Heappey sakė, kad JK tikisi per ateinančias 24 valandas organizuoti dar devynis skrydžius iš Kabulo.
Radijui „Times“ jis sakė, kad afganistaniečiai, turintys teisę prašyti prieglobsčio Vakaruose, bėga iš šalies ir sausuma, o tada ateina į ambasadas tokiose kaimyninėse šalyse kaip Pakistanas.
Jungtinė Karalystė pratęsia piliečių evakuacijos iš Kabulo galutinį terminą
Jungtinė Karalystė buvo priversta pratęsti savo piliečių ir afganistaniečių, kuriems pavojų kelia Talibanas, evakuaciją iš Kabulo, pirmadienį pranešė britų dienraštis „The Times“.
Operacija išplečiama, nustačius daugiau asmenų, kurie turi būti išskraidinti iš Afganistano – jų skaičius išaugo nuo 6 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkstančių. Dabar į evakuacijos programą įtraukti ne tik su britų kariais bendradarbiavę afganistaniečiai, bet ir vietos politikai, pilietinės visuomenės atstovai ir jų artimieji.
Britų Karališkosios oro pajėgos planuoja šią savaitę iš Kabulo evakuoti iki 6 tūkst. žmonių.
JK Gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad evakuoti jau 5 725 žmonės, įskaitant 3,1 tūkst. Afganistano piliečių. Pasak šaltinių britų vyriausybėje, Afganistane tebėra 5–6 tūkst. asmenų, turinčių teisę atvykti į JK.
„Nuogąstaujama, kad šimtai, o gal net tūkstančiai, žmonių nespės išskristi“, – rašo laikraštis.
Jo duomenimis, britų premjeras Borisas Johnsonas per antradienį vyksiantį skubų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą ketina paprašyti JAV prezidento Joe Bideno pratęsti JAV karių išvedimo iš Afganistano terminą, nustatytą rugpjūčio 31 dieną. Tačiau J. Bidenas sekmadienį išreiškė viltį, jog nukelti termino neprireiks.
„The Times“ pranešė, kad tvyrant įtampai su JAV, Didžioji Britanija šią savaitę kreipsis pagalbos į Rusiją ir Kiniją. Leidinio žiniomis, „Johnsonas jaučia nusivylimą dėl Bideno“.
Anksčiau apie galimybę bendradarbiauti su tokiais „nepatogiais“ partneriais kaip Maskva ir Pekinas pareiškė JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
„The Times“ taip pat pažymėjo, kad britų kariuomenė būgštauja, jog kariškiai, mėginantys kontroliuoti minias Kabulo oro uoste, taps džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV) taikiniais.
Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Didžioji Britanija iš šalies evakavo daugiau kaip 5 700 žmonių. Nuo evakuacijos pradžios rugpjūčio 13 dieną iš Kabulo išskraidinti 5 725 asmenys, tarp jų – daugiau kaip 3 100 užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, sekmadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija.
Taip pat iš Afganistano išgabenta diplomatinio personalo atstovų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečių. Britų brigados generolas Danas Blanchfordas evakuacijos misiją pavadino „labai sudėtinga ir sunkia“. Šeimos ir atskiri asmenys esą susiduria su „siaubingais sunkumais“, norėdami patekti į oro uostą. Jo kariams esą tenka patirti „širdį draskančias scenas“.
J. Bidenas svarsto pratęsti evakuacijos misiją iš Kabulo
JAV vyriausybė, pasak prezidento Joe Bideno, kalbasi su kariškiais dėl galimo evakuacijos iš Afganistano misijos pratęsimo po rugpjūčio 31-osios. „Tarp mūsų ir kariuomenės vyksta diskusijos dėl pratęsimo“ , – sakė jis Baltuosiuose rūmuose. – Mes tikimės, kad pratęsimo nereikės“.
Praėjus savaitei po to, kai Talibanas perėmė valdžią Afganistane, J. Bidenas dar kartą pažadėjo grąžinti namo visus amerikiečius, kurie nori išvykti. JAV vyriausybė, be to, esą stengiasi išgabenti iš šalies užsienio pajėgoms talkinusius afganistaniečius, kitus pažeidžiamus afganistaniečius bei šalių partnerių piliečius.
J. Bidenas, atsakydamas į klausimą, kaip JAV reaguotų, jei G7 šalys paprašytų ilgesnio amerikiečių ginkluotųjų pajėgų buvimo Kabulo oro uoste, teigė, „kad pažiūrėsime, ką galime padaryti“. Svarbiausių pramoninių valstybių lyderiai antradienį virtualiai aptars padėtį Afganistane.
Kabulo oro uoste savaitgalį toliau tvyrojo desperacija. Pasak stoties CNN, oro uoste ir jo prieigose spietėsi per 20 000 žmonių. Anot J. Bideno, JAV daliniai išplėtė saugumo zoną aplink oro uostą. Talibanas esą „bendradarbiavo“.
Pasak JAV prezidento, evakuacija gerokai įgavo pagreitį. Nuo evakuacijos misijos pradžios rugpjūčio 14 dieną JAV pajėgos ir jų koalicijos partnerės iš Kabulo išskraidino beveik 28 000 žmonių.
J. Bidenas įspėjo dėl „Islamo valstybės“ teroristinių išpuolių pavojaus Kabulo oro uoste. „Mes žinome, kad teroristai gali mėginti išnaudoti situaciją ir užpulti nekaltus afganitaniečius ar amerikiečių pajėgas“, – sakė jis. „Tikėtinu tokios atakos šaltiniu“, jis įvardijo IV atšaką regione.
Belgija evakuoja savo darbuotojus iš Kabulo per Pakistaną
Pirmadienį į Belgijos oro pajėgų bazę netoli Briuselio atskrido du lėktuvai su 226 žmonėmis – daugiausia tarptautinių misijų Afganistano darbuotojais ir jų šeimomis – kuriems pavyko ištrūkti iš chaoso Kabule.
Lėktuvai atskrido iš Islamabado, Belgijos operacijos „Raudonasis aitvaras“ gelbėjimo misijos centro, kuris veikia kaip oro jungtis su Kabulu.
Taip pat pirmadienį į Pakistano sostinę iš Kabulo turi atskristi dar keturi kariniai lėktuvai, gabenantys pabėgėlius, kurie vėliau vyks į Belgiją.
Pirmuoju misijos skrydžiu, užsakytu civiliniu lėktuvu „Air Belgium Airbus“, į Belgijoje esančią Melsbruko bazę, kurioje įsikūręs 15-asis Belgijos oro pajėgų transporto sparnas, atskraidinti 193 pažeidžiami asmenys.
Šeimos, turinčios daug mažų vaikų ir nešinos tik rankiniu bagažu, su kuriuo pradės savo naują gyvenimą Europoje, buvo palydėtos į keturis pilkus autobusus ir su policijos palyda išgabentos į Peuti karinę bazę sveikatos patikrinimui bei imigracijos procedūroms.
Daugelis atvykusiųjų buvo ant pečių užsimetę raudonas antklodes ir laukė eilėse prie autobusų po lietumi. Viena moteris su skarele išlipdama pamojavo žurnalistams.
Antruoju skrydžiu, Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų kariniu lėktuvu, netrukus atvyko 33 keleiviai, tarp jų buvo bent vienas diplomatas, pranešė aviacijos bazės pareigūnai.
Antram skrydžiui reikėjo tik vieno autobuso, ir jis toli gražu nebuvo pilnas.
Užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes sakė, kad operacija „Raudonasis aitvaras“ jau padėjo išgabenti 400 žmonių iš Kabulo oro uosto, kurį saugojo JAV ir sąjungininkų kariai, į Islamabadą tolesnei kelionei į Belgiją.
„Situacija išlieka nepastovi. Ačiū visiems už nenuilstamas pastangas“, – rašė ji „Twitter“ tinkle.
Belgija yra viena iš kelių NATO ir ES valstybių narių, kurios stengiasi iš Afganistano evakuoti pažeidžiamus užsienio darbuotojus ir bendradarbius afganus, nes Talibanas vos prieš savaitę užėmė šalies sostinę.
